Kodėl mūsų smegenys taip lengvai „perka” netikras naujienas
Žinot, kas įdomiausia? Mes visi manome, kad būtent kiti žmonės puola į klaidinančių naujienų spąstus, o mes patys – ne, ne, tikrai ne. Bet realybė yra kur kas įdomesnė ir, tiesą sakant, gana nemaloni. Mūsų smegenys evoliucijos būdu yra suprogramuotos reaguoti į emociškai įkrautą informaciją greičiau nei į nuobodžius faktus. Kai matome antraštę, kuri mus šokiruoja, piktina ar džiugina – mes spaudžiame „dalintis” greičiau nei spėjame pagalvoti.
Socialiniai tinklai šį procesą dar labiau pagreitina. Algoritmai mums rodo tai, kas sukelia reakciją, o ne tai, kas yra tiesa. Jie nesirūpina jūsų skaitmenine švietimo kokybe – jiems rūpi, kad jūs praleisite platformoje kuo daugiau laiko. Ir štai čia prasideda problemos. Klaidinanti informacija plinta šešis kartus greičiau nei tikros naujienos. Tai ne mano išgalvotas skaičius – tai MIT tyrėjų išvada, analizavus milijonus įrašų.
Dar vienas faktorius – patvirtinimo šališkumas. Mes natūraliai linkę ieškoti ir tikėti informacija, kuri patvirtina mūsų jau turimas nuostatas. Jei jau nerimaujame dėl tam tikros temos, bet kokia naujienų antraštė, kuri sustiprina tą nerimą, atrodo patikima. Net jei ji yra visiškai išgalvota.
Raudonos vėliavėlės: kaip atpažinti klaidinančią informaciją iš pirmo žvilgsnio
Gerai, dabar prie konkretybių. Yra keletas aiškių ženklų, kurie turėtų jus priversti sustoti ir pagalvoti prieš patikint ar pasidalinant informacija.
Pirma – sensacingas antraštės tonas. Jei antraštė rėkia didžiosiomis raidėmis, naudoja daug šauktukinių ženklų ar žodžius kaip „ŠOKAS”, „NIEKAS APIE TAI NEKALBA”, „SLĖPĖ NUO VISUOMENĖS” – sustokite. Rimti žurnalistai taip nerašo. Taškas.
Antra – šaltinio patikimumas. Ar tai žinomas žiniasklaidos kanalas? Ar galite rasti informacijos apie šį puslapį? Jei domenas atrodo keistai (pvz., „tikrosnaujienoslietuvoje24.info”), tai greičiausiai nėra patikimas šaltinis. Patikrinkite „Apie mus” skyrių – jei jo nėra arba jis miglotai parašytas, tai didelis raudonas signalas.
Trečia – datos ir kontekstas. Klaidinančios naujienos dažnai naudoja senus įvykius ir pateikia juos kaip naujus. Arba ištraukia citatą iš konteksto taip, kad ji įgyja visiškai kitą prasmę. Visada patikrinkite, kada straipsnis buvo paskelbtas ir ar jame yra nuorodų į pirminius šaltinius.
Ketvirta – emocinis manipuliavimas. Jei tekstas skirtas jus supykdyti, išgąsdinti ar sukelti pasibjaurėjimą – būkite atsargūs. Tai nereiškia, kad visos emociškai stiprios naujienos yra netikros, bet tai reiškia, kad turite dvigubai atidžiau jas patikrinti.
Praktiniai įrankiai ir būdai faktų tikrinimui
Dabar apie konkrečius veiksmus, kuriuos galite atlikti per kelias minutes.
Pradėkite nuo paprasčiausio – Google paieškos. Nukopijuokite įdomią antraštę ar pagrindinę citatą ir įklijuokite į paieškos laukelį. Jei tai svarbi naujiena, ją turėtų būti paskelbę keli patikimi šaltiniai. Jei rasite tik vieną šaltinį arba tik abejotinus puslapius – tai didelis įspėjamasis signalas.
Faktų tikrinimo svetainės yra jūsų draugai. Lietuvoje veikia „Delfi Faktai”, „15min Faktai tikrinimas”, o tarptautiniu mastu – „Snopes”, „FactCheck.org”, „PolitiFact”. Šios svetainės profesionaliai tiria populiarias abejotinas naujienas ir pateikia išsamius paaiškinimus.
Atvirkštinė vaizdo paieška – neįtikėtinai naudingas įrankis. Jei matote šokiruojančią nuotrauką, dešiniuoju pelės klavišu spustelėkite ant jos ir pasirinkite „Ieškoti vaizdo Google”. Dažnai paaiškėja, kad nuotrauka yra sena, daryta visai kitame kontekste arba net suredaguota.
Patikrinkite URL adresą atidžiai. Klaidinantys puslapiai dažnai apsimeta tikrais žiniasklaidos kanalais, naudodami panašius domenų pavadinimus. Pavyzdžiui, vietoj „delfi.lt” gali būti „delfi-naujienos.lt” ar kažkas panašaus.
Socialinių tinklų algoritmai: kaip jie veikia prieš jus
Turime pasikalbėti apie tai, kaip Facebook, Instagram, TikTok ir kiti tinklai formuoja jūsų informacinę realybę. Tai nėra neutralios platformos, kurios tiesiog rodo jums viską, kas vyksta. Tai pelno siekiančios kompanijos, kurios uždirba iš jūsų dėmesio.
Algoritmai stebi kiekvieną jūsų veiksmą – ką spaudžiate, kiek laiko praleidžiate žiūrėdami tam tikrą įrašą, ką komentuojate, su kuo bendraujate. Tada jie kuria jūsų „informacinį burbulą” – rodo daugiau panašaus turinio, kuris, jų nuomone, jus sudomins ir prikaustys prie ekrano.
Problema ta, kad šie algoritmai neatskiria tiesos nuo melo. Jie atskiria tik tai, kas veikia (generuoja reakcijas) nuo to, kas neveikia. O kaip jau minėjau – klaidinančios naujienos dažnai generuoja daugiau reakcijų nei nuobodžios, bet tikros.
Dar blogiau – jei kartą sąveikaujate su tam tikro tipo turiniu, algoritmas sprendžia, kad jūs to norite daugiau. Paspaudėte ant vienos sąmokslo teorijos? Pasiruoškite gauti jų dar dešimt. Tai sukuria radikalizacijos spiralę, kur žmonės pamažu stumiami į vis ekstremalesnių pažiūrų burbulus.
Ką su tuo daryti? Sąmoningai įvairinkite savo turinį. Sekite šaltinius, su kuriais ne visada sutinkate. Ieškokite skirtingų perspektyvų. Ir svarbiausia – reguliariai išvalykite savo feedą. Nustokite sekti puslapius, kurie nuolat platina abejotiną turinį.
Kritinio mąstymo pratybos kasdieniam gyvenimui
Kritinis mąstymas nėra įgimtas talentas – tai įgūdis, kurį galima treniruoti kaip raumenis sporto salėje. Ir kaip ir su raumenimis, reikia reguliarių pratybų.
Pradėkite nuo paprasto klausimo: „Iš kur aš tai žinau?” Kiekvieną kartą, kai susidarote nuomonę apie kažką, sustokite ir paklauskite savęs, kokiais įrodymais ji grindžiama. Ar tai, ką skaitėte vienoje antraštėje? Ar tai, ką pasakė draugas? Ar tai patikrinta informacija iš kelių šaltinių?
Antra pratybos – ieškokite priešingų nuomonių. Jei skaitote straipsnį, kuris teigia A, tyčia paieškokite straipsnio, kuris teigia B. Tai ne todėl, kad tiesa visada yra per vidurį, bet todėl, kad suprasti skirtingus argumentus padeda geriau įvertinti situaciją.
Trečia – atpažinkite loginius klaidingus samprotavimus. Yra klasikinių logikos klaidų, kurias klaidinanti informacija naudoja nuolat: „ad hominem” (puolimas asmeniškai vietoj argumentų kritikos), „slippery slope” (jei leisime A, tai neišvengiamai nutiks B, C ir D), „false dilemma” (yra tik du pasirinkimai, nors iš tikrųjų jų daugiau). Išmokite atpažinti šiuos triukus.
Ketvirta – pripažinkite savo šališkumus. Visi juos turime. Svarbu ne jų neturėti (tai neįmanoma), o juos suvokti ir su jais dirbti. Jei pastebite, kad automatiškai priimate informaciją, kuri patvirtina jūsų nuostatas, ir automatiškai atmestumėte tą, kuri joms prieštarauja – sustokite ir paklauskite, ar čia neveikia patvirtinimo šališkumas.
Kaip kalbėti su artimaisiais apie klaidinančias naujienas
Tai, ko jūs tikrai neturėtumėte daryti, – tai pradėti pokalbį žodžiais „Tu esi kvailas, jei tuo tiki”. Nors galbūt taip ir jaučiatės, toks požiūris garantuotai uždarys bet kokį dialogą ir tik sustiprins kito žmogaus įsitikinimus.
Žmonės tiki klaidinančioms naujienoms ne todėl, kad yra kvaili. Jie tuo tiki, nes tai atitinka jų pasaulėžiūrą, baimes ar viltis. Arba tiesiog todėl, kad neturi įrankių ar laiko viskam patikrinti. Pradėkite nuo empatijos.
Užuot sakę „tai neteisinga”, geriau paklauskit „iš kur sužinojai?” ar „ar matei, kas dar apie tai rašo?”. Užduokite klausimus, kurie paskatina kitą žmogų pačiam pradėti kritiškai mąstyti, o ne jaustis puolamam.
Pasidalinkite patikimais šaltiniais švelniai. Vietoj „štai tikroji tiesa”, geriau „radau įdomų straipsnį apie tai, gal pažiūrėk, ką tu manai?”. Leiskite žmogui pačiam prieit prie išvadų – taip jos bus daug tvirtesnės nei jei tiesiog bandysite įtikinti.
Ir pripažinkite, kada verta pasitraukti. Kai kurie žmonės yra taip įsitvirtinę savo įsitikinimuose, kad joks argumentas jų nepakeis. Jūs negalite išgelbėti visų, ir tai normalu. Kartais geriausia, ką galite padaryti, – tai pasirūpinti savo psichine sveikata ir nustatyti ribas.
Skaitmeninė higiena: kasdieniai įpročiai sveikesniam informaciniam mitybai
Pagalvokite apie informaciją kaip apie maistą. Jūs gi nesimaitinate tik greituoju maistu, tiesa? (Na, tikiuosi, kad ne.) Tas pats principas taikytinas ir informacijai, kurią vartojate.
Sukurkite savo patikimų šaltinių sąrašą. Tai turėtų būti įvairūs šaltiniai – ne visi iš vienos politinės pusės, ne visi vien apie vieną temą. Įtraukite rimtus žurnalistikos kanalus, specializuotus leidinius jūsų interesų srityse, faktų tikrinimo svetaines.
Nustatykite laiko limitus socialiniams tinklams. Kuo daugiau laiko praleidžiate begaliniame scroll’inime, tuo didesnė tikimybė, kad susidurstite su klaidinančiu turiniu. Dauguma telefonų dabar turi įrankius, leidžiančius stebėti ir riboti ekrano laiką – naudokite juos.
Reguliariai „išvalykite” savo feedą. Bent kartą per kelis mėnesius peržiūrėkite, ką sekate, ir nustokite sekti puslapius, kurie nuolat platina abejotiną turinį ar tiesiog jus erzina. Jūsų psichinė sveikata padėkos.
Skirkite laiko giluminiam skaitymui. Ne tik antraštėms, ne tik pirmam pastraipai – visiems straipsniams apie svarbias temas. Taip, tai užima daugiau laiko, bet jūs iš tikrųjų suprasite temą, o ne tik turėsite paviršutinišką įspūdį.
Mokykitės nuolat. Skaitmeninė aplinka keičiasi greitai. Nauji apgaulingų naujienų metodai atsiranda nuolat. Sekite ekspertus, kurie analizuoja dezinformaciją, skaitykite apie naujausias tendencijas. Tai investicija į jūsų skaitmeninį saugumą.
Kai kritinis mąstymas tampa jūsų antruoju prigimtimi
Žinote, kas keisčiausia? Kai pradedi taikyti šiuos principus, iš pradžių viskas atrodo sudėtinga ir lėta. Prieš pasidalindamas bet kuo, turi sustoti, patikrinti, pagalvoti. Bet po kurio laiko tai tampa automatika – kaip žiūrėjimas į abi puses prieš pereinant gatvę.
Ir tada pastebi, kaip keičiasi ne tik tai, ką matai internete, bet ir kaip mąstai apskritai. Pradedi užduoti geresnius klausimus. Pradedi pastebėti manipuliacijas ne tik naujienose, bet ir reklamoje, politikų kalbose, net kasdienėse diskusijose. Tai tarsi įsigyti naują supergebėjimą – gebėjimą matyti pro bullshit’ą.
Ir štai kas svarbiausia – jūs tampate ne tik informacijos vartotoju, bet ir atsakingu jos platintoju. Kiekvienas kartas, kai sustojate ir nepasidalinate klaidinančia informacija, jūs stabdote jos plitimą. Kiekvienas kartas, kai pasidalinate patikrinta, kokybišką informacija, jūs prisidedate prie sveikesnės informacinės aplinkos.
Ar tai reiškia, kad niekada neapsirinksite? Žinoma, ne. Mes visi kartais pakliūname. Bet skirtumas tarp to, kas reguliariai puola į dezinformacijos spąstus, ir to, kas turi tvirtus skaitmeninio raštingumo įgūdžius, yra milžiniškas. Ir šis skirtumas darosi vis svarbesnis kiekviename gyvenimo aspekte – nuo to, kaip balsuojame, iki to, kokius sveikatos sprendimus priimame.
Taigi štai jūsų namų darbai: kitą kartą, kai pamatysite šokiruojančią antraštę socialiniuose tinkluose, sustokite penkioms sekundėms. Paklauskite savęs: „Ar tai tikra? Kaip aš galiu patikrinti?” Ir tik tada nuspręskite, ką su tuo daryti. Šios penkios sekundės gali pakeisti viską. Ne tik jums, bet ir visiems, su kuriais dalijatės informacija.