Kalbos ekspertas: integracija reikalauja abipusių pastangų
Kalbos ekspertas aptarė neseniai pasirodžiusį tekstą, kuriame buvo kritikuojamas kitataučių nenoras integruotis Lietuvoje. Šis tekstas sukėlė nemažai diskusijų visuomenėje, nes jame buvo išreikštos nuomonės apie imigrantų ir kitataučių gyvenimą šalyje. Ekspertas pabrėžė, kad tokie tekstai gali skatinti neigiamas nuostatas ir stereotipus apie kitataučius, kurie dažnai susiduria su sunkumais bandydami prisitaikyti prie naujos kultūrinės aplinkos.
Pasak eksperto, svarbu atsižvelgti į tai, kad integracija yra dvikryptis procesas, reikalaujantis pastangų tiek iš atvykėlių, tiek iš priimančios visuomenės. Jis pabrėžė, kad Lietuva, kaip ir kitos šalys, turi užtikrinti palankias sąlygas imigrantams mokytis kalbos, susipažinti su kultūra ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Taip pat svarbu skatinti toleranciją ir supratimą tarp skirtingų kultūrų atstovų.
Integracijos iššūkiai Lietuvoje
Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pastaraisiais metais ženkliai išaugo. Migracijos departamento duomenimis, 2023 metais šalyje gyveno daugiau nei 150 tūkstančių užsieniečių, kas sudaro apie 5,4% visų gyventojų. Didžiąją dalį sudaro ukrainiečiai, baltarusiai, rusai, taip pat auga darbo migrantų iš Azijos šalių skaičius.
Dr. Karolis Žibas, migracijos ekspertas, atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje integracijos programos dažnai būna fragmentiškos ir nepakankamai finansuojamos. „Turime puikių iniciatyvų, bet joms trūksta tęstinumo ir sisteminio požiūrio. Pavyzdžiui, kalbos kursai dažnai būna trumpalaikiai, o jų nepakanka norint išmokti lietuvių kalbą pakankamai gerai, kad galėtum visavertiškai dalyvauti darbo rinkoje,” – teigia ekspertas.
Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad dažnai kitataučiai susiduria su diskriminacija ir išankstinėmis nuostatomis, kurios gali trukdyti jų integracijai. Todėl būtina skatinti dialogą ir bendradarbiavimą tarp skirtingų bendruomenių, siekiant kurti įtraukią ir atvirą visuomenę.
Sėkmingos integracijos pavyzdžiai
Nepaisant iššūkių, Lietuvoje galima rasti ir sėkmingos integracijos pavyzdžių. Vilniaus miesto savivaldybė įgyvendina programą „Welcome to Vilnius”, kuri padeda naujai atvykusiems užsieniečiams susiorientuoti mieste ir gauti reikalingą informaciją. Taip pat veikia keletas nevyriausybinių organizacijų, tokių kaip „Diversity Development Group” ir „Raudonasis Kryžius”, kurios teikia pagalbą migrantams.
Įdomu tai, kad tyrimai rodo, jog didžiausias integracijos sėkmes pasiekia tos šalys, kurios investuoja į ankstyvąjį švietimą ir kalbos mokymą, kartu skatindamos vietinių gyventojų įsitraukimą į integracijos procesą. Pavyzdžiui, Estijoje veikiantis „kelio draugo” (mentorystės) modelis, kai vietinis gyventojas padeda atvykėliui susipažinti su kultūra ir kasdienybe, rodo puikius rezultatus.
Žvilgsnis į ateitį: tiltas tarp kultūrų
Apibendrindamas, kalbos ekspertas ragino visuomenę būti atviresnei ir supratingesnei kitataučių atžvilgiu, nes tik taip galima pasiekti sėkmingą integraciją ir užtikrinti harmoningą gyvenimą visiems šalies gyventojams.
Ateities Lietuva neišvengiamai bus dar labiau daugiakultūrė, ypač atsižvelgiant į demografines tendencijas ir darbo rinkos poreikius. Todėl dabar – pats laikas kurti tvirtus integracijos mechanizmus, kurie leistų naujiems gyventojams tapti pilnaverčiais bendruomenės nariais, o kartu išsaugotų ir praturtintų mūsų kultūrinį paveldą. Galiausiai, kaip pažymi vienas iš užsienyje gyvenusių ir į Lietuvą grįžusių verslininkų: „Kultūrų įvairovė – ne grėsmė, o galimybė. Kuo daugiau skirtingų perspektyvų, tuo turtingesnė tampa mūsų visuomenė ir konkurencingesnė ekonomika.”