Seimo NSGK pirmininkas reikalauja Palucko pasiaiškinti dėl saugumo politikos kritikos
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Seimo narį Gintautą Palucką, prašydamas pateikti motyvuotą įvertinimą dėl pastarojo pasisakymų apie Lietuvos saugumo situaciją. Kasčiūnas teigia, kad Palucko vieši pasisakymai gali būti interpretuojami kaip menkinantys Lietuvos saugumo politiką ir kelia abejonių dėl jo kompetencijos šioje srityje.
Kasčiūnas pabrėžė, kad vieši politikų pasisakymai turi būti atsakingi ir pagrįsti faktais, ypač kai kalbama apie nacionalinį saugumą. Jis ragina Palucką pateikti išsamią analizę ir argumentus, kuriais remiasi jo kritika, kad būtų galima objektyviai įvertinti situaciją.
Konflikto kontekstas
Šis konfliktas kilo po to, kai G. Paluckas viešame interviu TV3 televizijai praėjusią savaitę pareiškė, kad Lietuvos gynybos politika yra „pernelyg militarizuota” ir kad „esame įsisukę į ginklavimosi varžybas, kurios gali būti nepakeliamos mūsų ekonomikai”. Jis taip pat suabejojo 2,5 proc. BVP skiriamo gynybos finansavimo efektyvumu, teigdamas, kad dalis lėšų galėtų būti nukreipta į „visuomenės atsparumą stiprinančias priemones”.
Kasčiūno reakcija buvo greita ir griežta. NSGK pirmininkas savo „Facebook” paskyroje rašė: „Tokios kalbos dabartiniame geopolitiniame kontekste yra neatsakingos ir potencialiai pavojingos. Rusija ir Baltarusija stiprina savo karines pajėgas prie mūsų sienų, o mes turime aiškiai demonstruoti ryžtą gintis„.
Skirtingos politinės pozicijos
Gintautas Paluckas, savo ruožtu, teigia, kad jo pasisakymai buvo skirti atkreipti dėmesį į tam tikras problemas ir skatinti diskusiją apie Lietuvos saugumo politiką. Jis tvirtina, kad kritika yra būtina demokratijos dalis ir padeda užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų gerai apgalvoti ir pagrįsti.
„Aš nekvestionuoju poreikio stiprinti gynybą, tačiau turime diskutuoti apie efektyviausius būdus tai daryti,” – antradienį LRT radijui sakė Paluckas. Jis pridūrė, kad „totalinės gynybos koncepcija apima ne tik karinius, bet ir civilinius, ekonominius bei informacinius aspektus, kuriems šiuo metu skiriama neproporcingai mažai dėmesio.”
Politologas Tomas Janeliūnas iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto pastebi, kad šis konfliktas atspindi platesnį politinį susiskaldymą saugumo klausimais:
„Konservatoriai tradiciškai palaiko didesnį gynybos finansavimą ir NATO matomumą regione, tuo tarpu socialdemokratai, kuriems atstovauja Paluckas, istoriškai labiau pabrėžia ‘minkštojo saugumo’ aspektus – socialinį atsparumą, ekonominį stabilumą,” – komentavo T. Janeliūnas.
Precedentai ir tarptautinis kontekstas
Šis nesutarimas nėra unikalus Lietuvai. Panašios diskusijos vyksta ir kitose NATO šalyse, ypač Rytų Europos regione. Lenkijoje gynybos išlaidos šiemet pasiekė 4% BVP, tačiau opozicija kritikuoja tokį spartų didinimą. Estijoje, kuri taip pat skiria virš 2,5% BVP gynybai, debatai sukasi apie lėšų paskirstymą tarp konvencinės gynybos ir kibernetinio saugumo.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ne kartą pabrėžė, kad Aljanso narės turi ne tik pasiekti 2% BVP gynybos finansavimo tikslą, bet ir užtikrinti, kad šios lėšos būtų naudojamos efektyviai. 2023 m. duomenimis, 18 iš 31 NATO šalies pasiekė šį tikslą, palyginti su vos 3 šalimis 2014 metais.
Demokratinė dilema ir saugumo balansas
Ši situacija atspindi platesnę diskusiją apie politikų atsakomybę ir viešų pasisakymų įtaką visuomenės nuomonei bei valstybės politikai. Tiek Kasčiūnas, tiek Paluckas sutinka, kad saugumo klausimai yra itin svarbūs, tačiau jų požiūriai į tai, kaip šie klausimai turėtų būti sprendžiami ir aptariami viešai, skiriasi.
Politinė įtampa tarp skirtingų frakcijų saugumo klausimais nėra netikėta, ypač artėjant 2024 m. Seimo rinkimams. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad saugumo politika turėtų išlikti kuo labiau atsieta nuo partinių interesų. Kaip pažymėjo buvęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis: „Gynybos klausimai visada buvo ta sritis, kur partijos sugebėdavo rasti konsensusą. Būtų gaila, jei tai taptų dar vienu politinių žaidimų lauku.”
Tarp kritikos ir lojalumo: demokratijos išbandymas
Demokratinėse visuomenėse visada išlieka įtampa tarp būtinybės kritiškai vertinti valdžios sprendimus ir poreikio išlaikyti vieningą poziciją saugumo klausimais. Ši Kasčiūno ir Palucko konfrontacija primena, kad net ir sudėtingomis geopolitinėmis sąlygomis, diskusijos apie saugumo politiką neišvengiamai tęsis.
Galbūt svarbiausia šioje situacijoje yra ne tai, kas teisus konkrečiame ginče, bet kaip visuomenė ir politikai sugeba balansuoti tarp skirtingų nuomonių, išlaikydami pagarbą demokratinėms vertybėms ir kartu nepamindami nacionalinio saugumo interesų. Šis balansas – tai nuolatinis iššūkis, reikalaujantis tiek politinio brandumo, tiek visuomenės įsitraukimo, ir jis išlieka vienu svarbiausių šiuolaikinės Lietuvos demokratijos išbandymų.