Ukrainos kapituliacija: grėsmė visam regionui
Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad Ukraina patiria spaudimą kapituliuoti, ir tai būtų vienas blogiausių scenarijų. Pasak jo, tokia situacija keltų grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir visam regionui, įskaitant Lietuvą.
Kasčiūnas pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė turi išlikti vieninga ir toliau remti Ukrainą, siekiant užtikrinti jos suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bet kokios nuolaidos agresoriui gali paskatinti tolesnę agresiją ir destabilizuoti situaciją Europoje. Todėl, anot Kasčiūno, svarbu išlaikyti tvirtą poziciją ir neleisti, kad Ukraina būtų priversta priimti nepalankias sąlygas.
Istorinės pamokos ir dabartinė situacija
Kasčiūno nuomonę patvirtina ir istoriniai precedentai. 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusi Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą yra didžiausias karinis konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Per daugiau nei dvejus metus konflikto, Ukraina prarado apie 20% savo teritorijos, įskaitant Krymą ir dalį rytinių sričių.
Pastaruoju metu tarptautinėje arenoje vis garsiau kalbama apie galimą taikos procesą, tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą pabrėžė, kad Ukraina nesutiks su jokiomis taikos sąlygomis, kurios reikštų teritorinį šalies suskaldymą ar suverenių teisių apribojimą.
„Minsko susitarimai parodė, kad laikinos paliaubos Rusijai reiškia tik pasiruošimą naujam puolimui. Negalime kartoti tų pačių klaidų”, – neseniai vykusiame NATO susitikime sakė Kasčiūnas.
Lietuvos ir sąjungininkų pozicija
Lietuva išlieka viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų, skirdama beveik 1,5% savo BVP karinei ir humanitarinei pagalbai. Kasčiūnas pažymi, kad Baltijos šalys ir Lenkija nuosekliai laikosi pozicijos, jog bet koks spaudimas Ukrainai daryti nuolaidas yra nepriimtinas.
„Esame pirmoje geopolitinio fronto linijoje. Jei Ukraina kris, būsime sekantys”, – perspėja Kasčiūnas.
Tuo tarpu kai kurios Vakarų Europos šalys pastaruoju metu rodo ženklų, kad galbūt norėtų greičiau užbaigti konfliktą. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas vis dažniau kalba apie būtinybę ieškoti diplomatinių sprendimų, nors ir pabrėžia, kad galutinį sprendimą turi priimti pati Ukraina.
Geopolitinės pasekmės regione
Kaip pastebi saugumo ekspertai, Ukrainos kapituliacija ar priverstinis teritorijų atsisakymas sukurtų pavojingą precedentą. Rusija galėtų interpretuoti tokią baigtį kaip savo agresyvios politikos patvirtinimą ir paskatinimą tęsti ekspansiją.
Vytautas Keršanskas, Rytų Europos studijų centro direktorius, pabrėžia: „Istorija rodo, kad nuolaidos agresoriui tik skatina tolesnę agresiją. Jei Ukraina bus priversta atsisakyti dalies savo teritorijų, tai bus signalas, kad jėgos naudojimas tarptautiniuose santykiuose apsimoka.”
Tokio scenarijaus atveju padidėtų grėsmė Moldovai, Gruzijai ir, žinoma, NATO rytiniam flangui, įskaitant Baltijos šalis. Būtent todėl Lietuva ir kitos regiono valstybės taip aktyviai palaiko Ukrainą ir ragina sąjungininkus didinti karinę paramą.
Kryžkelėje: ką pasirinks Vakarai?
Ukrainos likimas šiandien yra ne tik šios šalies, bet ir visos Europos saugumo architektūros išbandymas. Kapituliacija ar priverstinės nuolaidos reikštų ne taiką, o tik laikiną konflikto įšaldymą, suteikiant Rusijai laiko persigrupuoti ir pasirengti naujiems išpuoliams.
Kasčiūnas, kalbėdamas su žurnalistais po neseniai vykusio NATO gynybos ministrų susitikimo, pabrėžė: „Negalime leisti, kad nuovargis nuo karo ar trumpalaikiai ekonominiai interesai nusvertų ilgalaikį regiono saugumą. Ukrainos kova yra ir mūsų kova už demokratijos, laisvės ir tarptautinės teisės principus.”
Istorija jau ne kartą parodė, kad nuolaidžiavimas diktatoriams neužtikrina taikos. Priešingai – tai tik atideda ir padidina būsimą konfliktą. Todėl šiandien, kai Ukraina stovi ant lemtingos kryžkelės, tarptautinė bendruomenė turi išlikti vieninga ir ryžtinga, nepamirštant, kad šiame kare ant kortos pastatyta ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos ateitis.