Kaune palikta mergaitė rado naujus namus: gyvybės langelių svarba šiuolaikinėje visuomenėje
Kaune esančiame gyvybės langelyje rasta mergaitė buvo sėkmingai įvaikinta ir dabar auga naujoje šeimoje. Šis atvejis atkreipė visuomenės dėmesį į gyvybės langelių svarbą, kurie suteikia galimybę tėvams anonimiškai palikti kūdikius, kai jie negali ar nenori jų auginti. Mergaitės istorija baigėsi laimingai, nes ji rado mylinčią šeimą, kuri suteikė jai saugią ir rūpestingą aplinką.
Gyvybės langelių istorija Lietuvoje
Pirmasis gyvybės langelis Lietuvoje buvo atidarytas 2009 metais Vilniuje, o šiuo metu jų yra įrengta visuose didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Per daugiau nei dešimtmetį šiuose langeliuose buvo palikta virš 60 kūdikių, kuriems vėliau buvo surastos globėjų ar įtėvių šeimos.
Kauno klinikose esančiame gyvybės langelyje nuo jo įsteigimo 2011 metais buvo palikta 11 naujagimių. Minėtoji mergaitė, kurios istorija sukėlė visuomenės susidomėjimą, buvo rasta praėjusių metų pabaigoje. Medikai įvertino, kad kūdikiui buvo vos kelios dienos, ji buvo sveika ir prižiūrėta.
Įvaikinimo procesas Lietuvoje
Lietuvoje įvaikinimo procesas yra gana sudėtingas ir ilgas. Pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenis, įvaikinimo procedūros gali užtrukti nuo 6 mėnesių iki kelių metų. Šeimos, norinčios įvaikinti, privalo praeiti specialius mokymus, psichologinį įvertinimą ir atitikti nustatytus socialinius bei ekonominius kriterijus.
2022 metais Lietuvoje buvo įvaikinti 94 vaikai, iš kurių 87 rado namus Lietuvoje, o 7 buvo įvaikinti užsieniečių. Statistika rodo, kad dauguma įvaikintų vaikų yra jaunesni nei 3 metų amžiaus, todėl kūdikiai, paliekami gyvybės langeliuose, turi didesnę tikimybę greitai rasti naujus namus.
Gyvybės langelių reikšmė ir kritika
Nors gyvybės langeliai padeda išsaugoti paliktų kūdikių gyvybes, ši sistema sulaukia ir kritikos. Kai kurie specialistai teigia, kad tai gali skatinti neatsakingą elgesį ir neišsprendžia pagrindinių problemų, dėl kurių tėvai atsisako vaikų. Kita vertus, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šalyse, kuriose veikia gyvybės langeliai, ženkliai sumažėjo naujagimių žmogžudysčių ir palikimo pavojingose vietose atvejų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pabrėžia, kad gyvybės langeliai yra tik viena iš priemonių kompleksinėje sistemoje, kuri apima ir prevencines programas, psichologinę pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims bei socialinę paramą jaunoms šeimoms.
Naujų namų šviesa: viltis ateičiai
Toks įvaikinimas yra svarbus žingsnis užtikrinant vaikų gerovę ir suteikiant jiems galimybę augti mylinčioje aplinkoje. Lietuvos institucijos ir toliau skatina atsakingą požiūrį į vaikų globą ir įvaikinimą, siekdamos užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę augti šeimoje.
Kaune rastosios mergaitės istorija primena mums, kad net sunkiausiomis aplinkybėmis yra vilties. Ji dabar auga šeimoje, kuri ilgai laukė galimybės tapti tėvais. Psichologai pabrėžia, kad nors įvaikintų vaikų kelias dažnai prasideda sudėtingomis aplinkybėmis, meilė ir rūpestis gali padėti jiems užaugti laimingais ir visaverčiais visuomenės nariais. Kiekvienas išgelbėtas kūdikis ir kiekviena sukurta šeima yra gyvas įrodymas, kad sistema, nepaisant visų trūkumų, veikia ir atlieka savo pagrindinį tikslą – saugo pačius pažeidžiamiausius mūsų visuomenės narius.