Kodėl Lietuva tapo Kremliaus taikiniu?

Lietuva dažnai minima kaip vienas iš Kremliaus taikinių, ir tai kelia klausimų, kodėl būtent ši šalis sulaukia tokio dėmesio. Nors daugelis gali manyti, kad tai susiję su geopolitine padėtimi ar istorine praeitimi, Vladimiras Putinas nurodė priežastį, kuri gali nustebinti.

Putinas teigia, kad Lietuva yra pavyzdys, kaip mažos šalys gali sėkmingai integruotis į Vakarų struktūras, tokias kaip Europos Sąjunga ir NATO. Tai, pasak jo, kelia grėsmę Rusijos įtakai regione, nes rodo, kad alternatyvūs vystymosi keliai yra įmanomi ir sėkmingi. Be to, Lietuva aktyviai remia demokratines reformas kitose posovietinėse šalyse, kas dar labiau erzina Kremlių.

Istoriniai santykiai ir dabartinė įtampa

Lietuvos ir Rusijos santykių įtampa turi gilias istorines šaknis. Po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais Lietuva aiškiai pasirinko vakarietišką kryptį, atsisakydama likti Rusijos įtakos sferoje. 2004 metais šalis įstojo į NATO ir ES, o tai Kremlius interpretavo kaip tiesioginį iššūkį savo geopolitiniams interesams.

Įtampą dar labiau padidino Lietuvos sprendimas 2008 metais vetuoti ES derybas su Rusija po Rusijos-Gruzijos karo. Vėliau, po 2014 metų Krymo aneksijos, Lietuva tapo viena iš griežčiausių sankcijų Rusijai šalininkių. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis yra ne kartą pabrėžęs, kad „Rusijos agresija kelia egzistencinę grėsmę visam Europos saugumo architektūrai”.

Lietuvos pozicija dėl Rusijos politikos taip pat yra labai kritiška, o tai dar labiau stiprina įtampą. Šalis nuolat pasisako už griežtesnes sankcijas Rusijai ir remia Ukrainą jos konflikte su Rusija. Tai daro Lietuvą ne tik politiniu, bet ir simboliniu taikiniu, nes ji atstovauja vertybėms, kurios prieštarauja Kremliaus siekiams.

Energetinė nepriklausomybė kaip erzinantis faktorius

Vienas iš labiausiai Kremlių erzinančių Lietuvos žingsnių buvo jos sėkminga energetinė diversifikacija. 2014 metais Klaipėdoje atidarytas suskystintų gamtinių dujų terminalas „Independence” leido Lietuvai ženkliai sumažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų. Šis terminalas tapo simboliniu laisvės nuo Rusijos energetinės įtakos ženklu.

2018 metais Lietuva prisijungė prie Europos elektros tinklų sinchronizacijos projekto, kuris leis galutinai atsijungti nuo posovietinės BRELL elektros sistemos. Šie žingsniai drastiškai sumažino Rusijos galimybes naudoti energetiką kaip geopolitinį įrankį prieš Lietuvą, o tai buvo vienas iš pagrindinių Kremliaus svertų regione.

Mažos šalies didelė diplomatija

Taigi, nors Lietuva yra maža šalis, jos vaidmuo tarptautinėje arenoje ir vertybinė pozicija daro ją svarbiu Kremliaus dėmesio objektu. Tai rodo, kad geopolitikoje dydis ne visada lemia įtaką, o vertybės ir sąjungininkai gali būti galingi ginklai.

Lietuva tapo viena iš pagrindinių Baltarusijos opozicijos rėmėjų po 2020 metų suklastotų prezidento rinkimų, suteikdama prieglobstį Sviatlanai Cichanouskajai ir kitiems opozicijos veikėjams. Šis Lietuvos vaidmuo ypač neramina Kremlių, nes Baltarusija yra laikoma strategine Rusijos partnere ir buferine zona.

Lietuvos aktyvumas remiant Ukrainą taip pat kelia nerimą Maskvai. Nuo 2022 metų vasario Lietuva suteikė Ukrainai karinės pagalbos už daugiau nei 465 milijonus eurų, įskaitant priešlėktuvinius ginklus, šarvuočius ir amuniciją. Proporcingai savo BVP, Lietuva yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų pasaulyje.

Davido ir Galijoto efektas

Lietuvos ir Rusijos santykiai primena biblinius Davido ir Galijoto santykius – maža, bet ryžtinga valstybė drąsiai stoja prieš milžinišką kaimynę. Nors Lietuva negali prilygti Rusijai nei teritorija, nei gyventojų skaičiumi, nei kariniais pajėgumais, jos narystė NATO ir ES, aiški vertybinė pozicija bei tarptautinė diplomatija suteikia jai svarbų balsą.

Kremlius suvokia, kad Lietuvos pavyzdys gali būti užkrečiamas kitoms posovietinėms valstybėms. Jei maža Baltijos šalis gali sėkmingai ištrūkti iš Rusijos įtakos orbitos ir klestėti, kodėl to negalėtų padaryti Moldova, Sakartvelas ar Armėnija? Būtent šis „užkrečiamos laisvės” fenomenas kelia didžiausią nerimą Putino režimui ir daro Lietuvą ypatingai svarbiu taikiniu Kremliaus informaciniame ir hibridiniame kare.

Galiausiai, Lietuvos istorija rodo, kad šalies dydis nėra lemiantis veiksnys tarptautinėje politikoje. Svarbiau yra aiškios vertybės, strateginiai sąjungininkai ir drąsa ginti savo poziciją net ir didžiausio spaudimo akivaizdoje. Šia prasme Lietuva ne tik išlieka Kremliaus taikiniu, bet ir tampa įkvėpimu kitoms mažoms valstybėms, siekiančioms išsaugoti savo nepriklausomybę didžiųjų galių žaidime.