Šiauliuose atsisakyta paminklo tautos laisvei idėjos po visuomenės pasipriešinimo
Šiauliuose planuotas paminklas tautos laisvei, kurio idėja buvo brandinta du dešimtmečius, nebus statomas. Šis sprendimas priimtas po to, kai vietos gyventojai nepritarė siūlomai idėjai. Paminklo statybos projektas buvo svarstomas ilgą laiką, tačiau galiausiai nuspręsta jo neįgyvendinti dėl visuomenės nuomonės.
Ilga projekto istorija
Idėja pastatyti paminklą tautos laisvei Šiauliuose kilo dar 2003 metais, kai miesto kultūros bendruomenė iškėlė mintį sukurti simbolį, kuris įamžintų Lietuvos kelią į nepriklausomybę. Per du dešimtmečius buvo surengti trys konkursai paminklo projektui atrinkti, tačiau nei vienas iš jų nesulaukė visuotinio pritarimo.
Paskutinis konkursas įvyko 2022 metais, kai buvo pristatyti penki skirtingi paminklo projektai. Laimėjusiu buvo paskelbtas skulptoriaus Tado Gutausko darbas „Laisvės sparnai” – 12 metrų aukščio modernistinė kompozicija, kurią planuota pastatyti centrinėje miesto aikštėje.
Visuomenės reakcija
Projektui iš karto pasipriešino didelė dalis šiauliečių. 2023 metų pradžioje surengtoje apklausoje, kurioje dalyvavo beveik 5000 miesto gyventojų, net 78% pasisakė prieš siūlomą paminklą. Gyventojai kritikavo tiek paminklo dizainą, tiek jo numatytą vietą, tiek projekto kainą, kuri siekė 420 tūkst. eurų.
Šiaulių miesto tarybos narys Aurimas Nausėda komentavo: „Visuomenė parodė, kad nori būti išgirsta. Paminklas turėtų vienyti, o ne skaldyti bendruomenę. Jei dauguma gyventojų nepritaria projektui, turime tai gerbti.”
Finansiniai aspektai
Paminklui jau buvo numatyta skirti lėšų iš miesto biudžeto, taip pat tikėtasi pritraukti privačių rėmėjų. Projektui buvo išleista apie 45 tūkst. eurų konkursams organizuoti ir projektavimo darbams. Šios lėšos, deja, neatneš apčiuopiamų rezultatų.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius patvirtino, kad sutaupytos lėšos bus nukreiptos į kitus miesto infrastruktūros projektus, įskaitant Prisikėlimo aikštės atnaujinimą.
Demokratijos pamokos
Šis atvejis rodo, kaip svarbu atsižvelgti į bendruomenės nuomonę planuojant viešosios erdvės projektus. Nors paminklo idėja buvo skirta pagerbti tautos laisvę, gyventojai išreiškė kitokį požiūrį, kuris galiausiai nulėmė projekto atšaukimą.
Urbanistikos ekspertė dr. Jūratė Markevičienė pabrėžia: „Viešosios erdvės priklauso visiems miesto gyventojams. Todėl sprendimai dėl jų formavimo turi būti priimami įtraukiant bendruomenę nuo pat pradžių, o ne tik pristatant jau parengtus projektus.”
Ką toliau?
Šiuo metu Šiaulių miesto savivaldybė svarsto alternatyvius būdus pagerbti tautos laisvę. Viena iš svarstomų idėjų – sukurti memorialinį parką su mažesnės apimties meniniais akcentais, kurie būtų kuriami etapais, įtraukiant vietos bendruomenę į kūrybinį procesą.
Kai paminklai prabyla apie demokratiją
Šiaulių paminklo istorija tapo savotišku demokratijos procesu akmenyje – ironiškai, paminklas laisvei buvo sustabdytas būtent dėl žmonių laisvės išreikšti savo nuomonę. Šis atvejis primena, kad tikroji laisvė nėra iškalama granite, o gyva kasdienėse bendruomenės diskusijose ir sprendimuose. Galbūt pats demokratinis procesas, leidęs gyventojams pasakyti „ne”, tapo reikšmingesniu laisvės paminklu nei bet kuri bronzinė skulptūra. Šiauliečiai parodė, kad tikroji demokratija kartais reiškia ne tik statyti, bet ir gebėti atsisakyti statyti.