Kolegijų finansavimo krizė: milijoninės skolos ir neaiški ateitis
Lietuvos kolegijų atstovai pranešė apie neįvykdytus finansinius įsipareigojimus, siekiančius milijonus eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad šie įsipareigojimai yra ankstesnės vadovybės sprendimų pasekmė. Ministerija pabrėžia, kad dabartinė vadovybė deda pastangas spręsti susidariusią situaciją ir užtikrinti, kad kolegijos gautų joms priklausančias lėšas.
Kolegijų atstovai išreiškė susirūpinimą dėl finansavimo trūkumo, kuris gali neigiamai paveikti jų veiklą ir studentų mokymosi sąlygas. Ministerija pažadėjo ieškoti būdų, kaip kuo greičiau išspręsti šią problemą ir užtikrinti stabilų finansavimą ateityje.
Finansinės krizės mastai
Remiantis Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) pateiktais duomenimis, bendras neįvykdytų finansinių įsipareigojimų dydis siekia apie 7,8 milijono eurų. Didžiausią skolos dalį sudaro neišmokėtos lėšos už vykdomus ES struktūrinių fondų projektus, studentų stipendijas ir infrastruktūros atnaujinimo darbus.
Vilniaus kolegijos direktorė Žymantė Jankauskienė spaudos konferencijoje teigė: „Esame priversti atidėti svarbius infrastruktūros projektus ir mažinti išlaidas net būtiniausioms reikmėms. Kai kurios kolegijos jau svarsto galimybę imti paskolas einamosioms išlaidoms padengti, kas yra visiškai netvaraus finansavimo požymis.”
Istorinės priežastys ir kontekstas
Finansavimo problemos nėra naujas reiškinys Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje. 2019-2021 metais įvykdyta aukštojo mokslo reforma, kurios metu buvo sumažintas kolegijų skaičius nuo 22 iki 12, turėjo užtikrinti efektyvesnį lėšų paskirstymą ir geresnę studijų kokybę. Tačiau COVID-19 pandemija ir vėliau sekusi energetikos krizė smarkiai paveikė valstybės biudžeto galimybes.
Lietuvos kolegijos šiuo metu moko apie 35 tūkstančius studentų, kas sudaro beveik 40% visų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų. Kolegijos rengia specialistus, kurių ypač trūksta darbo rinkoje – IT, inžinerijos, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų sektoriuose.
Ministerijos pozicija
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas pripažįsta problemos rimtumą: „Susidariusi situacija yra sudėtinga, tačiau ministerija aktyviai ieško sprendimų. Šiuo metu rengiamas priemonių planas, kuris leistų padengti bent dalį įsiskolinimų dar šiais metais, o likusią dalį – 2024 metų pirmajame ketvirtyje.”
Ministerija taip pat pažymėjo, kad rengiamas naujas aukštojo mokslo finansavimo modelis, kuris turėtų užtikrinti stabilesnį ir labiau prognozuojamą kolegijų finansavimą ateityje.
Poveikis studentams ir dėstytojams
Finansavimo trūkumas jau dabar turi tiesioginį poveikį studijų kokybei. Kauno technikos kolegijos Studentų atstovybės prezidentas Marius Paulauskas teigia: „Jaučiame, kad mažėja praktinių užsiėmimų, trūksta modernios įrangos laboratorijose, o kai kurie dėstytojai priversti ieškoti papildomo darbo dėl mažėjančių atlyginimų.”
Dėstytojai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl darbo sąlygų. Kolegijų dėstytojų vidutinis atlyginimas šiuo metu siekia apie 1500 eurų „į rankas”, kas yra žemiau Lietuvos vidutinio darbo užmokesčio.
Tarp kūjo ir priekalo: aukštojo mokslo ateitis
Lietuvos aukštasis mokslas atsidūrė sudėtingoje situacijoje – iš vienos pusės reikalaujama gerinti studijų kokybę ir atitikti tarptautinius standartus, iš kitos – susiduriama su nuolatiniu finansavimo trūkumu. Kolegijų finansavimo krizė atspindi platesnę problemą – nesugebėjimą užtikrinti tvaraus ir pakankamo švietimo sistemos finansavimo.
Ekspertai sutaria, kad be ryžtingų sprendimų ir finansavimo didinimo, Lietuvos kolegijos rizikuoja prarasti konkurencingumą, o talentingi jauni žmonės rinksis studijas užsienyje. Tai kelia grėsmę ne tik švietimo sistemai, bet ir šalies ekonomikos augimui bei inovacijų potencialui. Artimiausi mėnesiai parodys, ar politinis elitas sugebės rasti sprendimus, kurie padėtų išbristi iš šios finansinės duobės ir užtikrinti kolegijų, kaip svarbios aukštojo mokslo sistemos dalies, tvarų vystymąsi.