Skendimų prevencija Lietuvoje: kaip išvengti nelaimių vandenyje
Lietuvoje kasmet fiksuojama nemažai skendimų atvejų, todėl svarbu atkreipti dėmesį į prevencines priemones, kurios gali padėti sumažinti šių nelaimių skaičių. Skendimai dažniausiai įvyksta dėl neatsargaus elgesio prie vandens telkinių, nepakankamo plaukimo įgūdžių ar alkoholio vartojimo.
Statistika rodo, kad Lietuvoje per metus nuskęsta apie 150-200 žmonių, o vasaros mėnesiais šis skaičius išauga drastiškai. Pagal skendimų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, Lietuva vis dar yra tarp pirmaujančių Europos Sąjungos šalių. Ypač neraminantis faktas – daugiau nei trečdalis nuskendusiųjų būna apsvaigę nuo alkoholio.
Švietimas ir informavimas – pirmas žingsnis saugumo link
Vienas iš pagrindinių būdų užkirsti kelią skendimams yra švietimas ir informavimas. Svarbu, kad žmonės būtų informuoti apie saugaus elgesio prie vandens taisykles, mokėtų atpažinti pavojingas situacijas ir žinotų, kaip elgtis nelaimės atveju. Taip pat būtina skatinti plaukimo pamokas, ypač vaikams, kad jie įgytų būtinus įgūdžius ir pasitikėjimą savimi vandenyje.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kasmet organizuoja kampaniją „Saugus elgesys vandenyje ir prie vandens„, kurios metu mokyklų vaikai supažindinami su pagrindinėmis saugumo taisyklėmis. Nuo 2018 metų Lietuvoje pradėta įgyvendinti programa, pagal kurią antrokai mokomi plaukti. Deja, dėl infrastruktūros trūkumo kai kuriuose regionuose ši programa dar nepasiekia visų vaikų.
Infrastruktūros svarba skendimų prevencijai
Kita svarbi prevencijos priemonė yra tinkama infrastruktūra prie vandens telkinių. Tai apima gelbėjimo įrangos prieinamumą, aiškiai pažymėtas saugias maudymosi zonas ir įspėjamuosius ženklus apie pavojingas vietas. Be to, svarbu užtikrinti, kad gelbėtojai būtų tinkamai apmokyti ir pasirengę greitai reaguoti į nelaimes.
Oficialiose maudymosi vietose, kurių Lietuvoje yra apie 120, privaloma įrengti gelbėjimo stotis, aprūpintas reikiama įranga. Tačiau problema ta, kad dauguma žmonių renkasi neoficialias maudymosi vietas, kur nėra nei gelbėtojų, nei gelbėjimo priemonių. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste iš daugiau nei 20 maudymosi vietų tik 5 yra oficialios ir prižiūrimos gelbėtojų.
Alkoholis ir vanduo – mirtina kombinacija
Alkoholio vartojimas yra dar vienas veiksnys, didinantis skendimų riziką. Todėl būtina skatinti atsakingą elgesį ir informuoti visuomenę apie alkoholio poveikį gebėjimui saugiai elgtis vandenyje.
Tyrimai rodo, kad net nedidelis alkoholio kiekis kraujyje (0,5 promilės) gali paveikti koordinaciją ir sprendimų priėmimo gebėjimus vandenyje. Lietuvoje apie 40% nuskendusiųjų būna vartoję alkoholio. 2020 metais įsigaliojo griežtesni įstatymai, draudžiantys alkoholio vartojimą paplūdimiuose ir kitose viešose vietose, tačiau šių taisyklių laikymasis ir kontrolė išlieka problemiška.
Bendruomenių įtraukimas į prevencijos veiklas
Galiausiai, svarbu bendradarbiauti su vietos bendruomenėmis ir organizacijomis, siekiant sukurti veiksmingas skendimų prevencijos programas. Tai gali apimti bendruomenės renginius, mokymus ir kampanijas, skatinančias saugų elgesį prie vandens.
Pavyzdžiui, Lietuvos plaukimo federacija kartu su savivaldybėmis organizuoja „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje” projektą, kurio metu ne tik mokoma plaukti, bet ir supažindinama su pirmosios pagalbos teikimu skęstančiajam. Įvairios NVO, tokios kaip „Gelbėkit vaikus” ir Raudonasis Kryžius, taip pat prisideda prie šių iniciatyvų, organizuodamos mokymus ir dalindamos informacinę medžiagą.
Vanduo: džiaugsmas ar pavojus – mūsų rankose
Skendimų prevencija reikalauja kompleksinio požiūrio, apimančio švietimą, infrastruktūros gerinimą, atsakingo elgesio skatinimą ir bendradarbiavimą su bendruomenėmis. Tik taip galima sumažinti skendimų skaičių ir užtikrinti, kad poilsis prie vandens būtų saugus visiems.
Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie saugesnės aplinkos kūrimo – mokydamiesi plaukti, laikydamiesi saugumo taisyklių, nevartodami alkoholio prie vandens ir stebėdami vieni kitus. Vanduo teikia daug džiaugsmo, bet kartu reikalauja pagarbos ir atsargumo. Kaip rodo kitų šalių, pavyzdžiui, Švedijos ar Suomijos, patirtis, nuoseklus darbas šioje srityje gali duoti puikių rezultatų – per pastaruosius 20 metų jos sugebėjo sumažinti skendimų skaičių beveik perpus. Lietuva irgi gali pasiekti tokių rezultatų, jei kiekvienas prisiims atsakomybę už savo ir aplinkinių saugumą prie vandens.