Konservatoriai reikalauja atimti apdovanojimą iš Klaipėdos mero dėl paramos Putinui
Konservatorių partija Lietuvoje ragina prezidentūrą atimti valstybinį apdovanojimą iš Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko. Šis raginimas kilo po to, kai Grubliauskas viešai išreiškė paramą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Konservatoriai teigia, kad tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos valstybės interesais ir vertybėmis, ypač atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją.
Partijos atstovai pabrėžia, kad valstybiniai apdovanojimai turėtų būti skiriami tik tiems asmenims, kurie savo veikla ir požiūriu prisideda prie Lietuvos gerovės ir saugumo. Jie mano, kad Grubliausko veiksmai diskredituoja apdovanojimo reikšmę ir vertę.
Prezidentūros tyla ir mero pasiteisinimas
Prezidentūra kol kas nekomentavo šio raginimo, tačiau tikimasi, kad artimiausiu metu bus pateiktas oficialus atsakymas. Tuo tarpu Grubliauskas teigia, kad jo žodžiai buvo neteisingai interpretuoti ir kad jis visada siekė gerinti santykius tarp Lietuvos ir kitų šalių, įskaitant Rusiją, tačiau neketino remti jokios agresyvios politikos.
Precedentai ir teisinė bazė
Verta paminėti, kad Vytautas Grubliauskas 2015 metais buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir savivaldai. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymą, apdovanojimas gali būti atimtas, jeigu apdovanotasis „savo veiksmais diskredituoja valstybės apdovanojimą”.
Istoriškai Lietuvoje būta vos kelių atvejų, kai valstybiniai apdovanojimai buvo atimti. Ryškiausias pavyzdys – 2014 metais prezidentė Dalia Grybauskaitė atėmė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžių iš Rusijos piliečio Jurijaus Borisovo, kuris buvo įsivėlęs į politinį skandalą su tuometiniu prezidentu Rolandu Paksu.
Politinė įtampa ir tarptautinis kontekstas
Šis incidentas įvyko ypač jautriu laikotarpiu, kai Lietuva ir kitos Baltijos šalys stiprina savo gynybinį ir diplomatinį atsaką į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Lietuva nuosekliai laikosi griežtos pozicijos Kremliaus atžvilgiu.
Konservatorių partijos lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė: „Tokia parama agresorės valstybės vadovui yra nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais ir kertinėmis demokratinėmis vertybėmis, kurias turime ginti ypač dabar„.
Ši situacija sukėlė plačias diskusijas visuomenėje apie politikų atsakomybę ir valstybinio apdovanojimo reikšmę. Dalis visuomenės palaiko konservatorių poziciją, o kiti mano, kad Grubliauskas turi teisę į savo nuomonę ir kad apdovanojimai neturėtų būti atimami dėl politinių nesutarimų.
Tarp lojalumo ir žodžio laisvės
Incidentas su Klaipėdos meru atspindi platesnę dilemą, su kuria susiduria demokratinės visuomenės: kaip suderinti žodžio laisvę su valstybės saugumo interesais. Valstybiniai apdovanojimai nėra tik simboliniai – jie reprezentuoja tam tikrą vertybių sistemą ir įpareigoja jų turėtojus.
Ekspertai pastebi, kad Grubliausko atvejis gali tapti precedentu, formuojančiu ateities praktiką dėl valstybinių apdovanojimų atėmimo. Nepriklausomai nuo prezidentūros sprendimo, ši situacija jau dabar verčia permąstyti politinės atsakomybės ribas ir primena, kad viešų asmenų žodžiai krizių metu įgyja ypatingą svorį – jie gali tapti tiek tiltais, tiek sienomis tarp valstybių ir jų piliečių.