Konservatoriai reikalauja atimti apdovanojimą iš Klaipėdos mero dėl paramos Putinui
Konservatorių partija ragina Prezidentūrą atimti valstybinį apdovanojimą iš Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko. Šis raginimas kilo po to, kai Grubliauskas viešai išreiškė paramą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Konservatoriai teigia, kad tokie veiksmai nesuderinami su Lietuvos vertybėmis ir kenkia šalies reputacijai tarptautinėje bendruomenėje.
Partijos atstovai pabrėžia, kad valstybiniai apdovanojimai turėtų būti skiriami tik tiems asmenims, kurie savo veikla prisideda prie Lietuvos gerovės ir tarptautinio įvaizdžio stiprinimo. Jie mano, kad Grubliausko veiksmai prieštarauja šiems principams, todėl apdovanojimas turėtų būti atimtas.
Prezidentūra kol kas nekomentuoja šio raginimo, tačiau politologai teigia, kad tokie atvejai gali sukelti diskusijas apie valstybinių apdovanojimų skyrimo kriterijus ir jų atėmimo procedūras. Tuo tarpu Grubliauskas savo veiksmų nekomentuoja ir teigia, kad jo pareiškimai buvo neteisingai interpretuoti.
Kontroversiški pareiškimai ir jų kontekstas
Vytautas Grubliauskas, kuris Klaipėdos miesto mero pareigas eina nuo 2011 metų, praėjusią savaitę dalyvavo tarptautiniame forume, kur savo kalboje užsiminė apie „stiprių lyderių svarbą šiuolaikiniame pasaulyje” ir kaip pavyzdį paminėjo Rusijos prezidentą. Pasak liudininkų, Grubliauskas išreiškė susižavėjimą Putino „gebėjimu išlaikyti Rusijos vientisumą sudėtingomis aplinkybėmis” ir pavadino jį „politiku, kuris žino, ko nori”.
Grubliauskas 2013 metais buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir Klaipėdos miesto vystymui. Prieš tapdamas politiku, jis buvo žinomas kaip džiazo muzikantas ir Klaipėdos pilies džiazo festivalio įkūrėjas.
Teisiniai aspektai ir precedentai
Lietuvos teisės aktuose numatyta, kad valstybiniai apdovanojimai gali būti atimti, jei apdovanotasis savo veiksmais diskredituoja apdovanojimą. Pagal Valstybės apdovanojimų įstatymą, sprendimą dėl apdovanojimo atėmimo priima Prezidentas Ordinų kanclerio teikimu.
Istoriškai Lietuvoje būta vos kelių atvejų, kai valstybiniai apdovanojimai buvo atimti. 2019 metais buvo atimtas apdovanojimas iš asmens, nuteisto už korupcinius nusikaltimus, o 2021 metais – iš buvusio politiko, kuris viešai palaikė Baltarusijos režimą po suklastotų rinkimų.
Politinės reakcijos ir pasekmės
Opozicijoje esantys socialdemokratai ir liberalai kol kas susilaikė nuo griežtų vertinimų, tačiau keletas Seimo narių išreiškė susirūpinimą dėl tokių pareiškimų, ypač atsižvelgiant į Rusijos agresiją Ukrainoje.
Politologas Tomas Janeliūnas iš Vilniaus universiteto pastebi: „Tokio lygio politiko pareiškimai negali būti nurašyti kaip netyčinis apsižodžiavimas. Klaipėda – strategiškai svarbus miestas, o jos mero pozicija tarptautiniais klausimais turi svorio.”
Raudonos linijos demokratinėje visuomenėje
Šis incidentas vėl atveria diskusiją apie žodžio laisvės ribas ir politikų atsakomybę. Rusijos agresija Ukrainoje tapo savotišku lakmusu, parodančiu tikrąsias politikų vertybes. Grubliausko atvejis – ne pirmas ir tikriausiai ne paskutinis, kai viešos simpatijos Kremliui sukelia audringą reakciją Lietuvos visuomenėje.
Valstybiniai apdovanojimai nėra tik blizgučiai – jie simbolizuoja šalies vertybes ir pagarbą tiems, kurie tas vertybes puoselėja. Kai apdovanotieji ima veikti prieš tas pačias vertybes, natūraliai kyla klausimas – ar jie verti nešioti tuos simbolius? Galbūt šis atvejis paskatins aiškesnių gairių nustatymą, kada ir kaip valstybiniai apdovanojimai gali būti peržiūrimi, nepaverčiant jų politinių žaidimų įrankiu, bet ir neleidžiant jiems tapti beprasmiais.