Konstitucinis Teismas nagrinės bibliotekininkės, nuteistos už 150 eurų pasisavinimą, skundą
Šis atvejis sulaukė visuomenės dėmesio dėl galimai neproporcingos bausmės už nedidelės vertės nusikaltimą. Bibliotekininkė buvo nuteista už tai, kad pasisavino 150 eurų iš bibliotekos lėšų, tačiau jos advokatai teigia, kad bausmė neatitinka padaryto nusikaltimo sunkumo.
Konstitucinis Teismas turės įvertinti, ar teismo sprendimas neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir proporcingumo principams. Šis atvejis gali turėti įtakos būsimoms byloms, susijusioms su nedidelės vertės nusikaltimais ir jų bausmėmis.
Bylos aplinkybės ir teisinė situacija
Bibliotekininkė Irena K. (pavardė neminima dėl privatumo) dirbo rajono bibliotekoje daugiau nei 20 metų ir buvo atsakinga už renginių organizavimą. 2021 m. vidaus audito metu buvo nustatyta, kad ji pasisavino 150 eurų, skirtų literatūros vakarui organizuoti. Nors moteris grąžino visą sumą iškart, kai buvo iškeltas klausimas, jai vis tiek buvo pareikšti kaltinimai dėl svetimo turto pasisavinimo.
Pirmosios instancijos teismas ją pripažino kalta ir skyrė 2000 eurų baudą bei atėmė teisę 3 metus dirbti valstybinėse įstaigose. Apeliacija bausmę sumažino iki 1500 eurų, tačiau paliko galioti draudimą dirbti.
Bibliotekininkės advokatai Vytautas Mizaras ir Laurynas Jarukaitis teigia, kad tokia bausmė yra akivaizdžiai neproporcinga. Jie pabrėžia, kad:
- Moteris neturėjo ankstesnių teistumų
- Žala buvo nedelsiant atlyginta
- Suma buvo santykinai maža (150 eurų)
- Draudimas dirbti valstybinėse įstaigose iš esmės užkerta kelią moteriai dirbti pagal profesiją
Teisinė diskusija ir ekspertų nuomonės
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentė dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė pastebi, kad šis atvejis atspindi platesnę problemą Lietuvos baudžiamojoje teisėje: „Turime situaciją, kai mažos vertės nusikaltimai kartais baudžiami neproporcingai griežtai, ypač kai kalbame apie valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis.”
Lietuvos baudžiamajame kodekse numatyta, kad svetimo turto pasisavinimas, kai kaltininkas turėjo įgaliojimus dėl šio turto, laikomas sunkesniu nusikaltimu nei paprastas vagystės atvejis. Tačiau teisininkai kelia klausimą, ar šis skirtumas turėtų būti taikomas neatsižvelgiant į pasisavintos sumos dydį.
Konstitucinio Teismo pirmininkas Danius Žalimas anksčiau yra pažymėjęs, kad „bausmės proporcingumas yra vienas iš esminių teisinės valstybės principų”, o tai gali būti svarbus faktorius nagrinėjant šią bylą.
Tarptautinė praktika
Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pasisakęs dėl bausmių proporcingumo principo. Pavyzdžiui, byloje Varvara prieš Italiją (2013) teismas nurodė, kad bausmė turi būti proporcinga ne tik nusikaltimo sunkumui, bet ir atsižvelgti į individualias aplinkybes.
Latvijoje 2019 m. buvo priimti Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kurie aiškiai diferencijuoja bausmes pagal pasisavintos sumos dydį, kai kalbama apie pareigūnų nusikaltimus. Estijoje taip pat veikia lanksčiau taikoma sistema.
Galimas precedentas ir ateities perspektyvos
Teismo sprendimas bus svarbus precedentas, kuris gali padėti formuoti teisinę praktiką Lietuvoje. Jei Konstitucinis Teismas pripažintų, kad bausmė yra neproporcinga, tai galėtų paskatinti teisėkūros pokyčius, susijusius su bausmių skyrimu už nedidelės vertės nusikaltimus.
Teisingumo ministerija jau svarsto galimybę peržiūrėti baudžiamojo kodekso nuostatas, susijusias su turtiniais nusikaltimais. Ministras Elvinas Jankevičius yra užsiminęs, kad „reikia aiškesnio proporcingumo principo įtvirtinimo įstatymuose”.
Tarp teisingumo ir žmogiškumo
Ši byla kelia fundamentalius klausimus apie teisingumo sampratą mūsų visuomenėje. Ar teisinga, kad žmogus, pasisavinęs 150 eurų ir juos grąžinęs, praranda galimybę dirbti savo profesijoje? Kur brėžiama riba tarp būtinybės bausti už nusižengimus ir žmogiškumo principo?
Konstitucinio Teismo sprendimas, kurio tikimasi sulaukti per artimiausius 6 mėnesius, gali tapti reikšmingu posūkiu Lietuvos teisinėje sistemoje. Jis ne tik nulems bibliotekininkės Irenos likimą, bet ir potencialiai pakeis požiūrį į bausmių skyrimą už nedidelės vertės nusikaltimus, primindamas, kad teisingumas nėra vien tik įstatymo raidės taikymas – tai ir proporcingumo, žmogiškumo bei sveiko proto balansas teisės sistemoje.