Konstitucinis Teismas imsis bibliotekininkės bylos: ar 150 eurų pasisavinimas vertas baudžiamosios atsakomybės?
Lietuvos Konstitucinis Teismas netrukus nagrinės neįprastą atvejį, kuris sukėlė nemažai diskusijų visuomenėje – bibliotekininkės, nuteistos už 150 eurų pasisavinimą iš darbovietės, konstitucinį skundą. Šis atvejis tapo savotišku lakmusu, išryškinančiu Lietuvos baudžiamosios teisės proporcingumo klausimus.
Moteris, dirbusi vienoje iš Lietuvos savivaldybių bibliotekų, buvo nuteista pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnį, numatantį atsakomybę už svetimo turto pasisavinimą. Nors suma – vos 150 eurų – daugeliui atrodo nedidelė, teismas pritaikė baudžiamąją atsakomybę, kas lėmė ne tik bausmę, bet ir teistumą.
Bylos aplinkybės ir teisinė dilema
Bibliotekininkė, ilgametė bibliotekos darbuotoja, buvo apkaltinta pasisavinusi pinigus, surinktus už vėluojančių skaitytojų baudas ir kopijavimo paslaugas. Pasak prokuratūros, ji neįnešė šių lėšų į bibliotekos kasą, o pasisavino jas asmeninėms reikmėms.
Nuteistosios advokatai teigia, kad šiuo atveju buvo pažeistas proporcingumo principas – vienas kertinių teisingumo sistemos principų. Jų nuomone, už tokio pobūdžio ir masto nusižengimą pakaktų administracinės atsakomybės, kuri nesukeltų tokių sunkių pasekmių kaip teistumas.
„Baudžiamoji teisė turėtų būti ultima ratio – kraštutinė priemonė, taikoma tik už pavojingiausias veikas. Ar 150 eurų pasisavinimas tikrai kelia tokį pavojų visuomenei, kad reikėtų taikyti baudžiamąją atsakomybę?” – klausia nuteistosios gynėjai.
Teisinės praktikos Europoje
Įdomu tai, kad daugelyje Europos šalių taikomi vadinamieji „de minimis” slenksčiai baudžiamajai atsakomybei. Pavyzdžiui, Vokietijoje vagystės ar pasisavinimo atvejai, kai žala neviršija 50 eurų, dažnai nagrinėjami kaip administraciniai nusižengimai. Suomijoje ir Švedijoje taip pat taikomi panašūs slenksčiai.
Lietuvoje tokia praktika nėra aiškiai įtvirtinta įstatymuose, nors teismai kartais atsižvelgia į žalos dydį spręsdami dėl veikos pavojingumo. Tačiau kritikai pastebi, kad tai sukuria teisinį netikrumą ir nevienodą praktiką.
Visuomenės reakcija
Ši byla sukėlė platų atgarsį visuomenėje. Socialiniuose tinkluose daugelis piliečių išreiškė nuomonę, kad bausmė atrodo neproporcinga nusižengimui, ypač atsižvelgiant į tai, kad bibliotekininkė anksčiau nebuvo teista ir dirbo mažai apmokamą, bet visuomenei svarbų darbą.
Tuo tarpu kiti pabrėžia, kad valstybės tarnautojų ar darbuotojų sąžiningumas yra esminis visuomenės pasitikėjimo institucijomis garantas, todėl net ir nedidelės sumos pasisavinimas turėtų būti griežtai baudžiamas.
Laukiamas precedentas
Konstitucinio Teismo sprendimas šioje byloje gali tapti reikšmingu precedentu Lietuvos teisinėje sistemoje. Teismas turės įvertinti, ar dabartinis teisinis reguliavimas, leidžiantis taikyti baudžiamąją atsakomybę už nedidelės vertės pasisavinimą, atitinka konstitucinius proporcingumo, teisingumo ir žmogaus orumo principus.
Teisininkai atkreipia dėmesį, kad šis sprendimas gali paskatinti įstatymų leidėją peržiūrėti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės ribas, galbūt nustatant aiškesnius kriterijus, kada taikytina viena ar kita atsakomybės rūšis.
Tarp raidės ir dvasios: ko tikėtis iš teisingumo?
Bibliotekininkės byla iškelia fundamentalų klausimą apie tai, koks yra teisingumo tikslas – nubausti ar atkurti teisingumą? 150 eurų pasisavinimas, nors ir yra smerktinas, vargu ar prilygsta sunkiems nusikaltimams, už kuriuos tradiciškai taikoma baudžiamoji atsakomybė. Teisės sistema, nepajėgianti atskirti smulkių nusižengimų nuo rimtų nusikaltimų, rizikuoja prarasti visuomenės pasitikėjimą.
Galbūt šis atvejis taps tuo lūžio tašku, kai Lietuva, sekdama progresyvių Europos valstybių pavyzdžiu, aiškiau atskirs baudžiamosios ir administracinės atsakomybės ribas. Tokiu atveju bibliotekininkės byla, nors ir skausminga jai asmeniškai, galėtų prisidėti prie humaniškesnės ir proporcingesnės teisingumo sistemos kūrimo.