Pasvalio smegduobės pasekmės: užpilta duobė, bet namas neatgaivinamas
Pasvalio rajone susidariusi smegduobė buvo užpilta moliu, tačiau įgriuvusį namą teks griauti. Pasvalio meras Gintautas Gegužinskas teigė, kad šis sprendimas buvo priimtas siekiant užtikrinti gyventojų saugumą. Nors smegduobė buvo užpildyta, pastato struktūra buvo per daug pažeista, kad būtų galima jį atstatyti.
Smegduobė, atsiradusi 2023 m. sausio pradžioje Pasvalyje, sukėlė nemažą sumaištį vietiniams gyventojams. Šios karstinės įgriuvos skersmuo siekė apie 10 metrų, o gylis – beveik 5 metrus. Geologų teigimu, tokios smegduobės Pasvalio regione nėra retenybė dėl specifinės geologinės struktūros – čia po plonu dirvožemio sluoksniu slūgso gipsingi dariniai, kuriuos veikiant vandeniui, formuojasi požeminės tuštumos.
Pasvalio savivaldybės administracijos direktorius Povilas Balčiūnas patvirtino, kad smegduobės užpildymui buvo panaudota apie 600 kubinių metrų molio. „Molį pasirinkome kaip tinkamiausią medžiagą, nes jis pasižymi mažu vandens pralaidumu ir geru suspaudžiamumu, kas yra ypač svarbu tokiose situacijose”, – komentavo P. Balčiūnas.
Pagalba nukentėjusiems gyventojams
Vietos valdžia planuoja suteikti pagalbą nukentėjusiems gyventojams, o specialistai toliau stebi situaciją, kad būtų išvengta panašių incidentų ateityje. Savivaldybė jau skyrė laikiną būstą nukentėjusiai šeimai ir pažadėjo finansinę paramą naujo būsto įsigijimui.
„Šiuo metu dirbame su nukentėjusia šeima, ieškome ilgalaikių sprendimų. Jau esame numatę skirti iki 20 tūkst. eurų kompensaciją naujo būsto įsigijimui”, – sakė meras G. Gegužinskas.
Lietuvos geologijos tarnyba po įvykio pradėjo išsamius tyrimus visame Pasvalio rajone. Specialistai įrengė papildomus stebėjimo taškus ir diegia ankstyvojo perspėjimo sistemą, kuri galėtų užfiksuoti požeminius pokyčius dar prieš formuojantis pavojingoms įgriuvoms.
Karstinio regiono iššūkiai
Šis įvykis atkreipė dėmesį į būtinybę atidžiau stebėti ir vertinti žemės paviršiaus pokyčius regione. Pasvalio rajonas patenka į vadinamąjį Šiaurės Lietuvos karstinį regioną, kuris užima apie 1000 kv. km plotą. Čia per pastaruosius 50 metų užfiksuota daugiau nei 200 naujų smegduobių.
Geologijos profesorius Saulius Šliaupa paaiškina: „Pasvalio regione gipso sluoksniai slūgso vos 10-30 metrų gylyje, o virš jų esantys karbonatiniai dariniai yra gana ploni. Kai gipsas tirpsta dėl požeminio vandens poveikio, viršutiniai sluoksniai netenka atramos ir įgriūva.”
Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, Pasvalio rajone yra išskirta apie 30 kv. km teritorijos, kuri priskiriama labai didelio karstinio pavojingumo zonai. Šiose vietovėse statybos yra griežtai reglamentuojamos arba visiškai draudžiamos.
Žemė po kojomis: ko galime pasimokyti?
Pasvalio smegduobės atvejis tapo skaudžia pamoka tiek vietos gyventojams, tiek valdžios institucijoms. Karstinių reiškinių stebėsena ir prevencija turėtų tapti prioritetu šiame regione. Būtina ne tik reaguoti į jau įvykusias nelaimes, bet ir investuoti į geologinių tyrimų infrastruktūrą, šviesti gyventojus apie galimus pavojus bei griežčiau kontroliuoti statybas rizikingose zonose.
Kaip taikliai pastebėjo vienas Pasvalio gyventojas: „Gamta mums primena, kad ne visada stovime ant tvirto pagrindo. Kartais tai, kas atrodo nepajudinama, gali akimirksniu pranykti.” Šios pamokos kaina – sugriautas namas ir sutrikusios žmonių gyvenimai – verčia rimčiau žvelgti į mūsų santykį su žeme, ant kurios statome savo namus ir ateitį.