Lietuvos ir Norvegijos gynybos ministrai stiprina bendradarbiavimą saugumo srityje
Lietuvos krašto apsaugos ministrė Agnė Šakalienė ir Norvegijos gynybos ministras Bjørn Arild Gram surengė spaudos konferenciją, kurioje aptarė dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje. Ministrai pabrėžė stiprėjančius ryšius tarp Lietuvos ir Norvegijos, ypač atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją Europoje.
Konferencijos metu buvo akcentuota, kad abi šalys siekia stiprinti savo gynybinius pajėgumus ir bendradarbiauti NATO rėmuose. Ministrė Šakalienė pabrėžė, kad Norvegija yra svarbi Lietuvos partnerė, ypač kalbant apie gynybos technologijų plėtrą ir bendrus mokymus. Tuo tarpu ministras Gram išreiškė Norvegijos įsipareigojimą prisidėti prie Baltijos regiono saugumo stiprinimo.
Naujos bendradarbiavimo galimybės
Norvegija, kaip viena iš NATO šiaurinio flango valstybių, jau ilgą laiką aktyviai dalyvauja Baltijos regiono saugumo užtikrinime. Nuo 2017 metų Norvegijos kariai periodiškai dalyvauja NATO priešakinių pajėgų batalione Lietuvoje, o 2023 metais Norvegija skyrė papildomą 15 milijonų eurų paramą Lietuvos gynybos pajėgumams stiprinti.
Ministrė Šakalienė konferencijoje paminėjo ir konkrečius projektus: „Mes ypač vertiname Norvegijos patirtį jūrinės gynybos srityje. Lietuvai, turinčiai strategiškai svarbų priėjimą prie Baltijos jūros, šios žinios ir technologijos yra neįkainojamos.”
Ministras Gram savo ruožtu pabrėžė, kad Norvegija planuoja plėsti karinį bendradarbiavimą su Lietuva, ypač oro gynybos srityje. „Mūsų šalis turi ilgametę patirtį dirbant su NASAMS oro gynybos sistemomis, kurias jau naudoja ir Lietuva. Matome daug galimybių dalintis patirtimi ir kartu vystyti šias technologijas,” – teigė Norvegijos ministras.
Kibernetinio saugumo iššūkiai
Be to, buvo aptartos galimybės plėsti bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje, atsižvelgiant į didėjančias grėsmes šioje srityje. Abi šalys sutarė, kad būtina stiprinti atsparumą kibernetinėms atakoms ir keistis gerąja praktika bei technologijomis.
Šioje srityje Norvegija turi ypač vertingos patirties. 2022 metais Norvegijos Nacionalinis kibernetinio saugumo centras buvo įvertintas kaip vienas pažangiausių Europoje. Lietuva, aktyviai vystanti savo kibernetinio saugumo pajėgumus, siekia perimti geriausią praktiką ir kurti bendras apsaugos sistemas.
Ministrė Šakalienė pažymėjo, kad per pastaruosius metus Lietuva patyrė 43% daugiau kibernetinių atakų, daugelis jų buvo nukreiptos prieš kritinę infrastruktūrą. „Bendradarbiavimas su Norvegija šioje srityje mums yra strategiškai svarbus, ypač ginantis nuo valstybių remiamų kibernetinių atakų,” – pabrėžė ministrė.
Parama Ukrainai
Ministrai taip pat aptarė situaciją Ukrainoje ir išreiškė paramą šiai šaliai, pabrėždami, kad tarptautinė bendruomenė turi išlikti vieninga ir toliau remti Ukrainą jos kovoje už suverenitetą ir teritorinį vientisumą.
Norvegija yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų, 2023 metais skyrusių daugiau nei 1,5 milijardo eurų karinės ir humanitarinės pagalbos. Lietuva, nors ir mažesnė valstybė, pagal BVP proporciją yra tarp lyderiaujančių Ukrainos rėmėjų.
„Mūsų bendra pozicija dėl Ukrainos yra tvirta ir nekintanti – Ukraina turi laimėti šį karą, o Rusija – pralaimėti,” – pabrėžė ministras Gram. Šakalienė pridūrė, kad Lietuva ir Norvegija kartu su kitomis Šiaurės ir Baltijos valstybėmis formuoja vieningą frontą, kuris ne tik remia Ukrainą, bet ir stiprina atgrasymo politiką Rusijos atžvilgiu.
Šiaurės-Baltijos ašis: naujas Europos saugumo garantas
Konferencijos pabaigoje buvo pabrėžta, kad Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimas yra svarbus ne tik regioniniam, bet ir visos Europos saugumui. Ministrai išreiškė viltį, kad šis bendradarbiavimas ir toliau stiprės, prisidedant prie taikos ir stabilumo užtikrinimo.
Pastarieji geopolitiniai pokyčiai iš esmės transformavo Šiaurės-Baltijos regiono reikšmę NATO aljanse. Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO sukūrė naują strateginę realybę, kurioje Baltijos jūra tampa praktiškai NATO vidaus vandenimis. Šiame kontekste Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimas įgauna naują dimensiją.
„Mes esame ne tik partneriai – mes kuriame naują saugumo architektūrą Šiaurės Europoje,” – apibendrino ministrė Šakalienė. „Mūsų bendradarbiavimas nėra tik dvišalis – jis yra dalis didesnio Šiaurės-Baltijos saugumo tinklo, kuris tampa vis svarbesniu Europos stabilumo garantu. Kai žvelgiame į ateitį, matome ne tik iššūkius, bet ir galimybes sukurti saugesnį regioną ateities kartoms.”