Naujienų portalas

Minimos Okupacijos ir genocido, Gedulo ir vilties dienos

Vilniuje ir kitose Lietuvos vietose vyks renginiai, skirti Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienų tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti. Juose dalyvaus ir Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė, kariai.

1941 m. birželio 14 d., 3 val. ryto, sovietų represinės struktūros pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į atokias šiaurines teritorijas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per keletą dienų į gyvuliams skirtais vagonais iš Tėvynės išvežta apie 18 tūkst. Lietuvos gyventojų. 1952 m. buvo vykdomi masiniai partizanų ir jų šeimų, rėmėjų trėmimai, siekiant suduoti galutinį smūgį partizaniniam pasipriešinimui Lietuvoje.

Pagrindinis pirmojo trėmimo tikslas buvo akivaizdus – pašalinti iš Lietuvos gyventojus, pasižyminčius aktyvia tautine savimone. Tremtis neaplenkė nė vieno Lietuvos gyventojų sluoksnio, bet labiausiai nukentėjo inteligentija.

1940 m. birželio 15 d. Sovietų sąjunga okupavo Lietuvą – ši diena šiandien minima kaip Okupacijos ir genocido diena. Sovietų okupacijos metu įkalinta ir ištremta 280 tūkst. Lietuvos piliečių.

Birželio 14 d., pirmadienį,

12 val. Lukiškių aikštėje prasidės minėjimas Lietuvos gyventojų pirmosioms didžiosioms netektims ir pasipriešinimui atminti. Visi kviečiami prisijungti prie pilietinės akcijos – tylos minutės okupacijos aukoms atminti. Taip pat Lukiškių aikštėje vyks vėliavų iki 1/3 stiebo pakėlimo ceremonija.

13 val. organizuojama atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“ prie Tremtinių aukuro, Aukų gatvėje, Vilniuje. Šios akcijos metu jau tradiciškai skaitomi tremtinių ir politinių kalinių vardai ir likimai.

14 val. įvyks okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimas prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo. 1940–1941 m. iš Naujosios Vilnios geležinkelio stoties į Sibirą tremtin buvo vežami pirmieji lietuvių, lenkų ir kitų tautybių žmonės.

 

Birželio 15 d., antradienį,

9 val. vyks gėlių padėjimo ceremonija prie paminklo žuvusiems už Tėvynę Lietuvos kariuomenės karių kapų memoriale Antakalnio kapinėse.

11.30 val. bus pagerbtas pirmosios sovietų okupacijos aukos, pasieniečio Aleksandro Barausko atminimas Ūtos kaime, Varėnos rajone. A. Barausko žūties vietoje bus atidengtas jam atminti skirtas paminklas. Lemtingąją 1940 m. birželio 15 d. maždaug 3 val. 40 min. ryte apie dvidešimt 185-ojo šaulių divizijos žvalgybinės grupės kareivių apšaudė pasienio 2-osios Ūtos sargybos būstinę, susprogdino granatą ir, įsiveržę į patalpą, jėga išvedė sargybos viršininką A. Barauską į kiemą. Vienas kareivis kelis kartus kirto jam kardu, kitas iššovė į galvą. Vežamas pas gydytoją A. Barauskas kelyje mirė.

 

Visa renginių programa

 

Minint „juodojo birželio“ – Lietuvos gyventojų 1941 m. birželio 14–18 d. trėmimo – metines, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje atspindėta trėmimo operacijos eiga, tragiškas suimtų, į kalėjimus, lagerius ir tremtį išsiųstų Lietuvos žmonių likimas. Parodoje skelbiami dokumentai ir nuotraukos saugomos Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje.

 

Su paroda galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo interneto svetainėje http://www.archyvai.lt/lt/lya/virtuali-paroda-juodasis-x74f.html arba paskyroje Facebook socialiniame tinkle https://www.facebook.com/lietuvosypatingasisarchyvas/.

 

Faktai: 

Lietuvos gyventojų netektys okupacijų metais:

1940 m. birželio 15 – 1941 m. birželio 22 dienomis:

Įkalinta, nužudyta ir ištremta 23 tūkstančiai Lietuvos gyventojų;

1944-1953 metais:

Suimta ir įkalinta 186 tūkstančiai Lietuvos žmonių;

Ištremta 118 tūkstančių;

Žuvo 20 500 partizanų ir jų rėmėjų;

Lageriuose ir kalėjimuose žuvo apie 25 tūkstančiai;

Tremtyje žuvo 28 tūkstančiai žmonių;

1954–1986 metais:

Suimta ir įkalinta dėl politinių motyvų tūkstantis žmonių;

Nacių Vokietijos okupacijos metais: 1941 birželio 22-1944 metų liepą:

Įkalinta, išvežta į koncentracijos stovyklas – 29 tūkstančiai 500 žmonių;

Nužudyta 240 tūkstančių, iš jų apie 200 tūkstančių žydų tautybės žmonių;

Išvežta priverstiniams darbams į Vokietiją 60 tūkstančių žmonių;

1940–1941, 1944–1947 ir 1957–1960 metais buvo priversti išvykti ir repatrijuoti:

496 tūkstančiai lietuvių, lenkų, vokiečių ir Klaipėdos krašto žmonių.

 

1991 metais ginant Lietuvos nepriklausomybę žuvo:

Sausio 13-ąją prie Televizijos bokšto, Krakūnų, Medininkų pasienio postuose ir prie Aukščiausiosios Tarybos – 23 žmonės;

Sužeista ar kitaip nukentėjo 900 asmenų.

(LGGRTC inf.)

Jums gali patikti