Raimondas Kurlianskis, buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas, pateikė skundą prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT), teigdamas, kad Lietuvoje buvo pažeistos jo teisės į teisingą teismą ir privatumo apsaugą. Šis žingsnis yra dalis didesnės teisinės kovos, kuri prasidėjo po to, kai Kurlianskis tapo vienu iš pagrindinių veikėjų vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje. Šioje byloje jis buvo kaltinamas kyšininkavimu ir kitais nusikaltimais, kurie sukėlė didelį rezonansą visuomenėje ir žiniasklaidoje.
Kurlianskio skundas EŽTT yra grindžiamas keliais pagrindiniais argumentais. Pirma, jis teigia, kad Lietuvos teismai nebuvo nešališki, o jo teisė į gynybą buvo apribota. Antra, jis tvirtina, kad jo pokalbiai buvo neteisėtai klausomi ir viešinami, taip pažeidžiant jo privatumo teises. Šie klausimai yra ypač svarbūs, nes jie kelia abejonių dėl teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo ir etikos.
Be to, Kurlianskis pabrėžia, kad byla prieš jį buvo politiškai motyvuota ir kad jis tapo politinių kovų įrankiu. Šis teiginys atspindi platesnę problemą, su kuria susiduria daugelis šalių, kai teisinės sistemos naudojamos politiniams tikslams pasiekti. Tokie kaltinimai gali turėti rimtų pasekmių visuomenės pasitikėjimui teisine sistema ir demokratijos principų laikymusi.
Lietuvos teismai anksčiau pripažino Kurlianskį kaltu dėl kyšininkavimo ir skyrė jam laisvės atėmimo bausmę, tačiau jis ir toliau tvirtina esąs nekaltas. Jo skundas EŽTT yra dar vienas žingsnis siekiant įrodyti savo teisių pažeidimus ir gauti teisingumą tarptautiniu lygiu. Šis atvejis atkreipia dėmesį į platesnes diskusijas apie teismų nepriklausomumą ir žmogaus teisių apsaugą Lietuvoje, ypač kalbant apie politinės korupcijos bylas.
EŽTT sprendimas šiuo klausimu gali turėti reikšmingų pasekmių ne tik Kurlianskiui, bet ir visai Lietuvos teisinei sistemai. Jei teismas pripažins, kad Kurlianskio teisės buvo pažeistos, tai gali paskatinti reformas, siekiant užtikrinti didesnį teismų nepriklausomumą ir žmogaus teisių apsaugą. Be to, tai gali turėti įtakos ir kitoms panašioms byloms, kurios gali būti nagrinėjamos ateityje, ir padėti formuoti teisinę praktiką ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse.