Laisvosios Europos radijo ateitis pakibo ant plauko po Trumpo sprendimo
Laisvosios Europos radijo Vilniuje vadovė Daiva Rimašauskaitė išreiškė gilų susirūpinimą dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo nutraukti finansavimą šiai organizacijai. Ji pabrėžė, kad šis sprendimas kelia didelį neapibrėžtumą dėl radijo ateities ir galimybių toliau vykdyti savo misiją.
„Šiuo metu nėra aišku, kiek ilgai galėsime tęsti savo veiklą be šio esminio finansavimo. Tai ne tik smūgis mūsų organizacijai, bet ir demokratinėms vertybėms, kurias atstovaujame,” – teigė Rimašauskaitė.
Istorinė misija ir dabartiniai iššūkiai
Laisvosios Europos radijas (Radio Free Europe/Radio Liberty) buvo įkurtas 1949 metais Šaltojo karo metu kaip JAV vyriausybės finansuojama organizacija, skirta kovoti su sovietų propaganda. Per daugiau nei 70 veiklos metų radijas tapo vienu patikimiausių nepriklausomos informacijos šaltinių Rytų Europoje, Rusijoje, Vidurinėje Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose.
Vilniaus biuras, įkurtas 2021 metais, tapo svarbiu centru, stebinčiu ir analizuojančiu įvykius Baltarusijoje ir Rusijoje. Šiuo metu jame dirba apie 40 žurnalistų, daugelis kurių – politiniai pabėgėliai iš Baltarusijos.
Vadovė pabrėžė, kad Laisvosios Europos radijas atlieka ypač svarbų vaidmenį teikdamas nepriklausomą ir objektyvią informaciją regionuose, kur žiniasklaidos laisvė yra ribojama arba visiškai užgniaužta.
Trumpo sprendimo kontekstas
Donaldo Trumpo sprendimas nutraukti finansavimą Laisvosios Europos radijui yra dalis platesnės jo administracijos politikos peržiūrėti JAV tarptautinės žiniasklaidos finansavimą. Trumpas jau anksčiau yra kritikavęs tokias organizacijas kaip „Voice of America” ir „Radio Free Europe”, vadindamas jas „švaistančiomis mokesčių mokėtojų pinigus” ir „nepakankamai atstovaujančiomis Amerikos interesams”.
Metinis Laisvosios Europos radijo biudžetas siekia apie 140 milijonų dolerių, kurių didžiąją dalį skiria JAV Kongresas per Jungtinių Valstijų globalios žiniasklaidos agentūrą (USAGM).
Reakcijos ir galimos pasekmės
Sprendimas sulaukė aštrios kritikos iš įvairių politikų ir žiniasklaidos laisvės gynėjų. JAV senatorius Bobas Menendezas pavadino šį žingsnį „dovana autokratams” ir paragino Kongresą imtis veiksmų, kad būtų išsaugotas finansavimas.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis taip pat išreiškė susirūpinimą, pabrėždamas, kad „Laisvosios Europos radijas yra ypač svarbus kovoje su dezinformacija ir propagandos srautais iš Rusijos ir Baltarusijos”.
Rimašauskaitė teigė, kad organizacija aktyviai ieško alternatyvių finansavimo šaltinių. „Kalbamės su Europos Sąjungos institucijomis, privačiais fondais ir kitais potencialiais rėmėjais. Tikimės, kad bendromis pastangomis galėsime išsaugoti šią svarbią informacijos platformą.”
Tiesos šviesa tamsiais laikais
Laisvosios Europos radijo istorija – tai istorija apie žodžio galią prieš priespaudą. Nuo Šaltojo karo iki šiandienos informacinių karų, ši organizacija išliko tiesos švyturiu regionuose, kur faktai dažnai tampa pirmąja autoritarinių režimų auka. Trumpo sprendimas nutraukti finansavimą kelia rimtą grėsmę šiai misijai kritišku momentu, kai dezinformacija ir propaganda pasiekė precedento neturintį mastą.
Kaip pastebėjo vienas iš radijo veteranų: „Kai užgesini šviesą, laimi tie, kurie veikia tamsoje.” Nepriklausomai nuo to, kaip klostysis įvykiai, Laisvosios Europos radijo kova už tiesą primena mums, kad demokratija negali egzistuoti be laisvos žiniasklaidos, o laisva žiniasklaida negali egzistuoti be mūsų visų paramos.