STT tiria galimus pažeidimus ledo arenos statybose
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo tyrimą dėl galimų pažeidimų, susijusių su ledo arenos statybomis Lietuvoje. Tyrimas buvo inicijuotas gavus informaciją apie galimus viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus ir galimą korupciją. STT atstovai teigia, kad šiuo metu renkama informacija ir atliekami pirminiai veiksmai, siekiant nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika.
Ledo arenos projektas sulaukė didelio visuomenės dėmesio dėl savo svarbos sporto infrastruktūrai ir galimų ekonominių naudų. Tačiau kartu su šiuo dėmesiu atsirado ir įtarimų dėl neskaidrių procesų, susijusių su projekto įgyvendinimu. STT tyrimas siekia išsiaiškinti, ar buvo laikomasi visų teisės aktų reikalavimų ir ar nebuvo piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi.
Tyrimo aplinkybės ir pirmieji ženklai
Kaip patvirtino STT atstovas spaudai Ruslanas Golubjevas, tyrimas prasidėjo po to, kai buvo gauta konfidenciali informacija iš kelių šaltinių apie galimai neskaidrius viešųjų pirkimų procesus. Neoficialiais duomenimis, įtarimai kilo dėl neįprastai didelio kainų skirtumo tarp pradinės projekto sąmatos ir galutinių išlaidų, kurios išaugo beveik 40%.
Ledo arenos projektas, kurio vertė siekia apie 25 mln. eurų, yra vienas didžiausių sporto infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus. Arenos statybos prasidėjo 2022 m. pabaigoje, o jos užbaigimas planuojamas 2024 m. pabaigoje.
Šaltiniai, artimi tyrimui, teigia, kad STT domisi ne tik pačiu viešųjų pirkimų procesu, bet ir galimais interesų konfliktais tarp sprendimus priėmusių valstybės tarnautojų ir rangovų. Įtariama, kad kai kurie pareigūnai galėjo turėti asmeninių ryšių su konkursą laimėjusiomis įmonėmis.
Projekto reikšmė ir galimos pasekmės
Ledo arena buvo pristatyta kaip strateginis objektas, galintis pritraukti tarptautinius ledo ritulio ir dailiojo čiuožimo renginius. Projekto rėmėjai pabrėžia, kad arena sukurtų apie 120 naujų darbo vietų ir kasmet pritrauktų apie 200 000 lankytojų.
Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidentas Dainius Zubrus anksčiau yra pabrėžęs, kad „šiuolaikinė ledo arena yra būtina sąlyga norint vystyti žiemos sporto šakas Lietuvoje ir pritraukti tarptautinius renginius, kurie atneštų ekonominę naudą.”
Kol kas STT nepateikia detalesnės informacijos apie tyrimo eigą ar galimus įtariamuosius, tačiau pabrėžia, kad tyrimas yra pradiniame etape. Tyrimo rezultatai gali turėti reikšmingą poveikį ne tik konkrečiam projektui, bet ir visai viešųjų pirkimų sistemai Lietuvoje, jei bus nustatyti sisteminiai pažeidimai.
Reakcijos ir tolesni žingsniai
Savivaldybės meras, kurio teritorijoje vyksta statybos, paskelbė trumpą pareiškimą, kuriame teigiama, kad „savivaldybė visiškai bendradarbiauja su STT ir yra įsipareigojusi užtikrinti skaidrumą visais projekto įgyvendinimo etapais.”
Projekto rangovas, UAB „Statybų horizontai”, taip pat išplatino pranešimą, kuriame neigia bet kokius pažeidimus ir teigia, kad „visos procedūros buvo vykdomos griežtai laikantis įstatymų, o kainų pokyčiai susiję su objektyviomis priežastimis – medžiagų brangimo ir techninių sprendimų keitimu.”
Visuomenė ir toliau stebi situaciją, tikėdamasi, kad tyrimas bus atliktas skaidriai ir objektyviai, o atsakingi asmenys, jei bus nustatyta jų kaltė, bus patraukti atsakomybėn. Tuo tarpu ledo arenos statybos darbai tęsiasi, tačiau jų ateitis gali priklausyti nuo tyrimo rezultatų.
Ant plono ledo: skaidrumo kaina sporto ateičiai
Šis tyrimas iškelia fundamentalų klausimą apie balansą tarp ambicingų infrastruktūros projektų ir skaidrumo užtikrinimo. Lietuvos sporto bendruomenė jau dešimtmečius laukia modernios ledo arenos, tačiau jos statybos procesas neturėtų būti temdomas korupcijos šešėlių. Istorija rodo, kad panašūs tyrimai praeityje ne tik atskleidė sisteminius trūkumus, bet ir tapo postūmiu reikšmingoms reformoms viešųjų pirkimų srityje.
Nepriklausomai nuo tyrimo baigties, ši situacija jau tapo skaudžia pamoka – net ir labiausiai laukti projektai negali būti įgyvendinami aplenkiant skaidrumo principus. Tik užtikrinus sąžiningą konkurenciją ir atsakingą lėšų panaudojimą, galima tikėtis, kad naujoji arena taps ne tik sporto, bet ir pasitikėjimo valstybės institucijomis simboliu.