STT tiria galimus pažeidimus ledo arenų statybose: korupcijos šešėlis ant milijoninių projektų
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo tyrimą dėl galimų pažeidimų, susijusių su ledo arenos statybomis Lietuvoje. Tyrimas pradėtas gavus informaciją apie galimus viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus ir galimą korupciją. STT atstovai teigia, kad šiuo metu renkama informacija ir atliekami pirminiai veiksmai, siekiant nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika.
Ledo arenos projektas jau kurį laiką kelia diskusijas dėl jo finansavimo ir statybos proceso skaidrumo. Vietos bendruomenė ir kai kurie politikai išreiškė susirūpinimą dėl projekto kaštų ir galimo interesų konflikto. STT tyrimas gali turėti įtakos projekto eigai ir galutiniam jo įgyvendinimui.
Kol kas nėra pateikta jokių oficialių kaltinimų, tačiau tyrimas gali atskleisti daugiau detalių apie projekto vykdymą ir galimus pažeidimus. STT pabrėžia, kad tyrimas yra tik pradinis etapas, ir kviečia visus, turinčius informacijos apie galimus pažeidimus, bendradarbiauti su tyrėjais.
Įtarimai kilo dėl staigiai išaugusių kaštų
Kaip paaiškėjo iš papildomų šaltinių, tyrimo akiratyje atsidūrė ne viena, o kelios ledo arenos, kurių statybos vykdomos skirtinguose Lietuvos miestuose. Projektų vertė per pastaruosius dvejus metus išaugo beveik 40%, nors pradiniuose viešųjų pirkimų dokumentuose buvo numatytos gerokai mažesnės sumos.
„Pradinis Kauno ledo arenos projekto biudžetas buvo apie 12 mln. eurų, tačiau dabar kalbama jau apie 17 mln. eurų sumą. Panašūs kaštų šuoliai pastebimi ir kituose miestuose,” – pasakojo su tyrimu susipažinęs šaltinis, nenorėjęs skelbti savo pavardės.
Viešųjų pirkimų dokumentuose – neįprasti sutapimai
STT dėmesį patraukė ir tai, kad keliuose skirtinguose miestuose vykdytuose viešuosiuose pirkimuose laimėjo tos pačios įmonės arba susijusių bendrovių grupės. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad konkursuose dalyvavo neįprastai mažas dalyvių skaičius, o kai kurie techninės specifikacijos reikalavimai galėjo būti pritaikyti konkretiems tiekėjams.
Lietuvos statybos inžinierių asociacijos atstovas Marius Paulauskas teigia: „Tokio pobūdžio projektai visada kelia iššūkių, nes specializuotų ledo arenų statybos patirties Lietuvoje nėra daug. Tačiau tai neturėtų tapti pretekstu riboti konkurenciją.”
Tarptautinė dimensija – užsienio rangovų vaidmuo
Įdomu tai, kad į kai kuriuos projektus buvo įtraukti ir užsienio rangovai iš Skandinavijos šalių, turintys patirties statant ledo arenas. Tačiau jų dalyvavimas projekte kelia klausimų dėl realaus indėlio ir atsakomybės pasiskirstymo.
„Kartais užsienio įmonių vardai naudojami tik kaip priedanga, siekiant sukurti patikimumo įspūdį, nors realius darbus atlieka vietinės bendrovės,” – pastebi viešųjų pirkimų ekspertė Eglė Rimkutė.
Ledinis skaidrumas: ką atskleis tyrimas?
Ledo arenų statybos Lietuvoje – ne tik sporto infrastruktūros plėtros, bet ir politinio prestižo klausimas. Daugelis savivaldybių siekia turėti modernias sporto bazes, galinčias pritraukti tarptautinius renginius ir skatinti vietinį sportą. Tačiau šie užmojai neturėtų būti įgyvendinami skaidrumo sąskaita.
STT tyrimas gali tapti lūžio tašku, vertinant, kaip Lietuvoje vykdomi dideli infrastruktūros projektai. Jei įtarimai pasitvirtins, tai gali lemti ne tik konkrečių asmenų atsakomybę, bet ir paskatinti sisteminius pokyčius viešųjų pirkimų srityje. O kol tyrėjai aiškina detales, ledo arenų statybos tęsiasi, nors ir po padidinamuoju visuomenės dėmesio stiklu – nes kai milijonai „čiuožia” neaiškia trajektorija, anksčiau ar vėliau tenka stabtelėti ir įvertinti, ar teisingai pasirinkta kryptis.