Karščio rekordai už durų: Lenkijos prognozės kelia nerimą ir Lietuvai
Lenkijos meteorologijos tarnybos neseniai įspėjo apie galimai vieną karščiausių vasarų per pastaruosius metus. Ši prognozė kelia susirūpinimą ir Lietuvoje, kur klimato pokyčiai taip pat jaučiami vis stipriau. Lietuvos klimatologai atidžiai stebi situaciją ir dalijasi savo įžvalgomis apie artėjančius orų pokyčius.
Ekstremali realybė, o ne prognozė
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas dr. Donatas Valiukas pažymi, kad pastaraisiais metais vis dažniau susiduriame su ekstremaliomis oro sąlygomis, tokiomis kaip karščio bangos, sausros ar stiprios liūtys. Šie reiškiniai yra susiję su klimato kaita, kurią lemia tiek natūralūs, tiek žmogaus veiklos veiksniai. Klimatologas pabrėžia, kad nors prognozės gali skirtis, vis dėlto reikia būti pasiruošusiems įvairiems scenarijams.
„Nereikia būti meteorologu, kad pastebėtum, jog mūsų regionas šyla greičiau nei pasaulinis vidurkis. Baltijos jūros regionas šyla beveik dvigubai greičiau nei vidutiniškai planeta”, – teigia dr. Valiukas.
Pasak Vilniaus universiteto Geomokslų instituto duomenų, Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra per pastaruosius 60 metų pakilo beveik 2°C. Ypač ryškus šiltėjimas pastebimas žiemos mėnesiais, tačiau vasaros taip pat tampa karštesnės.
Karščio bangų poveikis
Pasak klimatologo, Lietuvoje vasaros tampa vis šiltesnės, o karščio bangos – dažnesnės ir intensyvesnės. Tai kelia iššūkių ne tik žmonių sveikatai, bet ir žemės ūkiui, vandens ištekliams bei energetikos sektoriui. Todėl svarbu imtis priemonių, kurios padėtų prisitaikyti prie besikeičiančių klimato sąlygų.
2021 metų vasarą Lietuvoje buvo užfiksuota net 27 karščio dienos (kai temperatūra pakyla virš 30°C), kai tuo tarpu XX a. antroje pusėje vidutiniškai būdavo apie 6 tokias dienas per metus. Šis skaičius aiškiai rodo tendenciją, kuri verčia susimąstyti.
Europos aplinkos agentūros duomenimis, karščio bangos Europoje jau dabar kasmet nusineša tūkstančius gyvybių, o ateityje šis skaičius gali dar labiau išaugti, jei nebus imtasi tinkamų prisitaikymo priemonių.
Prognozių tikslumas ir galimi scenarijai
Klimatologas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors šiuo metu prognozės rodo galimą karštą vasarą, orų modeliai gali keistis. Todėl svarbu nuolat stebėti situaciją ir būti pasiruošusiems greitai reaguoti į besikeičiančias sąlygas. Jis ragina visuomenę būti atsakinga ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, kad ateityje galėtume išvengti dar didesnių ekstremalių oro reiškinių.
Lenkijos IMGW-PIB (Instytut Meteorologii i Gospodarki Wodnej) prognozės rodo, kad 2023 metų vasarą temperatūra gali būti 1-2°C aukštesnė nei įprasta, o kai kuriuose regionuose gali būti pasiekti ir nauji karščio rekordai. Kadangi Lietuvos klimatas yra panašus į Lenkijos, panašios tendencijos tikėtinos ir mūsų šalyje.
Kaip pasiruošti karštai vasarai?
Ekspertai rekomenduoja gyventojams pasiruošti galimai karštai vasarai:
– Įsirengti tinkamą ventiliaciją namuose
– Pasirūpinti pakankamu vandens kiekiu
– Riboti fizinį aktyvumą lauke karščiausiomis dienos valandomis (12-16 val.)
– Ypatingą dėmesį skirti vyresnio amžiaus žmonėms ir vaikams
– Stebėti perspėjimus apie karščio bangas
Karštis ir žemės ūkis
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro duomenimis, ekstremalios karščio bangos gali sumažinti kai kurių žemės ūkio kultūrų derlių iki 30%. Ypač kenčia vasariniai javai, daržovės ir vaismedžiai.
„Ūkininkai jau dabar turėtų planuoti drėkinimo sistemas ir rinktis sausrai atsparesnes kultūras,” – pataria žemės ūkio ekspertai.
Karštis – ne tik šiandien, bet ir rytoj
Klimato kaitos prognozės Lietuvai nėra optimistiškos. Jei pasaulinė temperatūra ir toliau kils, mūsų šalyje galime tikėtis vis dažnesnių ir intensyvesnių karščio bangų. Tai ne tik meteorologinis iššūkis, bet ir rimta grėsmė visuomenės sveikatai, ekonomikai ir aplinkai.
Nors kiekvienas iš mūsų gali atrodyti bejėgis prieš globalius klimato pokyčius, kolektyvinis veiksmas gali padaryti skirtumą. Mažindami savo anglies pėdsaką, rinkdamiesi tvaresnį gyvenimo būdą ir reikalaudami ryžtingų politinių sprendimų, galime prisidėti prie šviesesnės ir vėsesnės ateities kūrimo.
Kaip sakė garsusis klimatologas Michael E. Mann: „Blogiausias dalykas, kurį galime padaryti klimato kaitos akivaizdoje, yra nieko nedaryti.” Tad stebėdami artėjančią karštą vasarą, pagalvokime ne tik apie tai, kaip nuo jos apsisaugoti šiandien, bet ir ką galime padaryti, kad tokių vasarų ateityje būtų mažiau.