Lietuvos vadovai nedalyvaus „Baltic Pride” eitynėse Vilniuje
Šeštadienį Vilniuje vyksiančiose LGBTQ+ eitynėse, kurios yra dalis „Baltic Pride” renginių, nedalyvaus nei prezidentas Gitanas Nausėda, nei premjerė Ingrida Šimonytė. Prezidentūra pranešė, kad Nausėda tą dieną dalyvaus kituose renginiuose, o premjerė Šimonytė taip pat turi kitų įsipareigojimų.
Didėjantis renginys ir jo reikšmė
Nepaisant to, LGBTQ+ bendruomenės atstovai tikisi, kad eitynės pritrauks daug dalyvių ir bus svarbus žingsnis siekiant lygybės ir tolerancijos Lietuvoje. Organizatoriai pabrėžia, kad renginys yra ne tik šventė, bet ir protestas prieš diskriminaciją bei neapykantos nusikaltimus, su kuriais vis dar susiduria LGBTQ+ asmenys šalyje.
Šių metų „Baltic Pride” eitynių tema – „Už laisvę būti savimi„. Pasak organizatorių, pernai renginyje dalyvavo apie 10 000 žmonių, o šiemet tikimasi dar didesnio susidomėjimo. Eitynių maršrutas drieksis nuo Bernardinų sodo iki Lukiškių aikštės, kur vyks koncertas ir kalbės aktyvistai.
LGL (Lietuvos gėjų lygos) vadovas Vladimiras Simonko pažymėjo, kad nors politikų dalyvavimas būtų svarbus simbolinis gestas, eitynės visų pirma yra pilietinės visuomenės renginys: „Mes nesiekiame politizuoti šio renginio, tačiau politikų dalyvavimas parodytų, kad jie pripažįsta visų piliečių lygybę.”
Tarptautinis kontekstas ir parama
Eitynės Vilniuje vyks jau ne pirmą kartą, ir jos kasmet sulaukia vis daugiau dėmesio tiek iš vietos gyventojų, tiek iš tarptautinės bendruomenės. Šių metų renginys taip pat sutampa su 30-osiomis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinėmis, todėl organizatoriai tikisi, kad tai bus puiki proga pademonstruoti šalies pažangą žmogaus teisių srityje.
Renginyje dalyvaus kelių užsienio šalių ambasadoriai, įskaitant JAV, Vokietijos, Prancūzijos ir Švedijos diplomatus. JAV ambasadorius Lietuvoje Robert Gilchrist, kuris yra atvirai homoseksualus, patvirtino savo dalyvavimą ir pareiškė: „Žmogaus teisės yra universalios, ir JAV remia LGBTQ+ asmenų teises visame pasaulyje.”
Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė, nors pati nedalyvaus eitynėse, socialiniuose tinkluose išreiškė paramą: „Demokratinėje visuomenėje kiekvienas turi teisę į orumą ir pagarbą, nepriklausomai nuo seksualinės orientacijos.”
Iššūkiai ir pažanga
Nors šalies vadovai nedalyvaus, renginį palaiko daugelis kitų politikų ir visuomenės veikėjų, kurie ragina visuomenę būti atviresnei ir tolerantiškesnei. Tikimasi, kad eitynės praeis taikiai ir taps dar vienu žingsniu link lygybės ir teisingumo visiems Lietuvos piliečiams.
Lietuvoje LGBTQ+ asmenų teisių srityje pastaraisiais metais matoma tam tikra pažanga. 2023 m. pradžioje Seimas pradėjo svarstyti partnerystės įstatymo projektą, kuris suteiktų teisines garantijas tos pačios lyties poroms. Nors įstatymas dar nepriimtas, visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad palaikymas tokiam įstatymui auga – dabar jį palaiko apie 30% gyventojų, palyginti su 15% prieš dešimtmetį.
Tačiau iššūkių išlieka. ILGA-Europe organizacijos kasmetiniame reitinge Lietuva užima tik 34-ą vietą iš 49 Europos šalių pagal LGBTQ+ teisių apsaugą. Translyčių asmenų teisinis pripažinimas ir apsauga nuo neapykantos kalbos išlieka probleminės sritys.
Vaivorykštės spalvos istorijos kontekste
„Baltic Pride” eitynės Vilniuje – tai ne tik šventė ar protestas, bet ir liudijimas, kaip keičiasi Lietuva. Prieš dešimtmetį pirmosios eitynės sulaukė vos kelių šimtų dalyvių ir buvo sutiktos su priešiškumu, o šiandien tūkstančiai žmonių drąsiai žygiuoja miesto gatvėmis.
Nors aukščiausi šalies vadovai šiemet nedalyvaus renginyje, pats faktas, kad tokios eitynės vyksta be didesnių incidentų, jau yra reikšmingas. Galbūt tikroji pažanga matuojama ne politikų dalyvavimu, o tuo, kaip keičiasi eilinių piliečių požiūris ir drąsa ginti savo ir kitų teises. Vaivorykštės vėliavos Vilniaus gatvėse primena, kad laisvė ir orumas priklauso visiems – tai vertybės, kurios turėtų vienyti, o ne skaldyti mūsų visuomenę.