Trijų protestų šešėlyje: LGBTQ+ eitynės Vilniuje
Vilniuje vykstant LGBTQ+ eitynėms, planuojami trys protestai, kuriuos organizuoja skirtingos grupės. Šie protestai vyks tuo pačiu metu, kai LGBTQ+ bendruomenė ir jos rėmėjai žygiuos sostinės gatvėmis, siekdami atkreipti dėmesį į lygybės ir žmogaus teisių klausimus.
Protestų organizatoriai teigia, kad jų tikslas yra išreikšti nepritarimą LGBTQ+ eitynėms ir jų skleidžiamoms vertybėms. Jie pabrėžia, kad jų veiksmai yra taikūs ir skirti išreikšti savo nuomonę. Policija ruošiasi užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą tiek eitynių, tiek protestų metu, siekdama išvengti galimų konfliktų ar incidentų.
Eitynių istorija ir reikšmė
LGBTQ+ eitynės Vilniuje vyksta kasmet ir pritraukia dalyvius iš visos Lietuvos bei užsienio. Šis renginys yra svarbus LGBTQ+ bendruomenei, nes tai galimybė atkreipti dėmesį į jų teises ir problemas, su kuriomis jie susiduria kasdien. Organizatoriai tikisi, kad eitynės praeis sklandžiai ir be incidentų, o dalyviai galės laisvai išreikšti savo palaikymą lygybei ir įvairovei.
Pirmosios Baltic Pride eitynės Vilniuje įvyko 2010 metais, kuomet dalyvavo apie 500 žmonių. Per pastaruosius metus renginys išaugo – 2019 metais eitynėse dalyvavo jau apie 10 000 žmonių. Šiemet organizatoriai tikisi panašaus ar net didesnio dalyvių skaičiaus.
Protestų organizatoriai ir jų motyvai
Tarp protestų organizatorių – religinės organizacijos, tradicinių šeimos vertybių gynėjai ir nacionalistinės pakraipos judėjimai. Vienas iš protestų, pavadintas „Už tradicinę šeimą”, vyks Katedros aikštėje. Antrasis protestas organizuojamas prie Seimo rūmų, o trečiasis – netoli eitynių maršruto pabaigos.
Protestų organizatorių atstovas Petras Gražulis, žinomas savo konservatyviomis pažiūromis, žiniasklaidai teigė: „Mes nesame prieš žmones, mes esame prieš ideologiją, kuri, mūsų manymu, kenkia tradicinei šeimai ir visuomenei.”
Saugumo priemonės
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad eitynių ir protestų metu dirbs sustiprintos pajėgos. Planuojama pasitelkti apie 300 pareigūnų, kurie užtikrins viešąją tvarką. Policijos atstovas Saulius Gagas pabrėžė: „Mūsų tikslas – užtikrinti, kad tiek eitynės, tiek protestai vyktų taikiai ir būtų gerbiamos visų piliečių teisės.”
Praėjusių metų patirtis rodo, kad nepaisant įtemptų nuotaikų, rimtų incidentų pavyksta išvengti. 2022 metais per eitynes buvo sulaikyti tik 5 asmenys dėl smulkių viešosios tvarkos pažeidimų.
Tarptautinis kontekstas
Lietuvos LGBTQ+ eitynės vyksta platesnio Europos konteksto fone. Pagal ILGA-Europe organizacijos 2023 metų ataskaitą, Lietuva užima 34 vietą iš 49 Europos šalių pagal LGBTQ+ teisių apsaugą. Šiuo metu Lietuvoje nėra įteisinta nei tos pačios lyties asmenų santuoka, nei civilinė partnerystė, nors pastaroji jau kelerius metus svarstoma Seime.
Europos Komisijos 2023 metų ataskaitoje pažymima, kad Lietuva padarė tam tikrą pažangą LGBTQ+ teisių srityje, tačiau vis dar atsilieka nuo ES vidurkio.
Visuomenės nuomonės spektras
Visuomenėje nuomonės apie LGBTQ+ eitynes ir protestus yra įvairios. Vieni palaiko LGBTQ+ bendruomenės siekius ir mano, kad tokie renginiai yra būtini siekiant didesnės tolerancijos ir supratimo. Kiti, priešingai, mano, kad tokios eitynės nėra reikalingos ir prieštarauja tradicinėms vertybėms. Nepaisant skirtingų nuomonių, svarbu, kad visi renginiai vyktų taikiai ir būtų gerbiamas kiekvieno žmogaus teisė į nuomonės išraišką.
Naujausia „Vilmorus” apklausa rodo, kad 42% lietuvių palaiko vienodo statuso suteikimą tos pačios lyties poroms, 38% nepritaria, o 20% neturi nuomonės. Jaunesnių respondentų (18-29 metų) grupėje palaikymas siekia 67%.
Tarp vaivorykštės ir audros debesų
Artėjančios LGBTQ+ eitynės Vilniuje – tai ne tik spalvingas renginys, bet ir veidrodis, atspindintis mūsų visuomenės brandą bei gebėjimą sugyventi skirtingų pažiūrų žmonėms. Protestai ir eitynės, vykstantys tą pačią dieną, simbolizuoja demokratinės visuomenės esmę – teisę išreikšti savo įsitikinimus, net jei jie kardinaliai skiriasi.
Nepaisant įtampos, per pastaruosius metus matome, kad dialogas tampa įmanomas, o saugumo incidentų mažėja. Galbūt tai ženklas, kad Lietuva pamažu juda link brandesnio ir pagarbesnio visuomeninio diskurso, kuriame skirtingos nuomonės gali egzistuoti neperaugdamos į konfliktus. Kaip sakė vienas eitynių organizatorių: „Mūsų tikslas nėra konfrontacija, o tiesiog teisė būti matomiems ir girdimiems.”