Nuo stogo nuleista metalinė grandinė iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip paprasta kiemo puošmena. Pradėjus lyti paaiškėja jos paskirtis: vanduo teka grandimis arba iš vieno metalinio puodelio į kitą. Japonijoje šis sprendimas vadinamas „kusari-doi“ ir gali pakeisti įprastą vertikalų lietvamzdį, bet prieš kabinant jį prie savo namo reikia žinoti, kur vanduo keliaus pasiekęs žemę.
Lietaus nuvedimo sistemą paprastai pastebime tik tada, kai ji sutrinka: latakas persipildo, vanduo bėga siena arba po lietvamzdžiu atsiranda išplauta duobė. Japoniška grandinė veikia kitaip, nes vandens kelias joje matomas. Dėl to praktiška namo detalė tampa ir fasado ar sodo akcentu.
Japonijoje tokį sprendimą naudoja jau šimtmečius, jo būna prie tradicinių namų ir šventyklų. Dabar lietaus grandinės atsiranda ir šiuolaikiniuose kiemuose, kuriuose norima pabrėžti vandens tekėjimą, natūralias medžiagas ir pastato bei sodo ryšį. Vis dėlto gražus vaizdas per silpną lietų neparodo, kaip sistema elgsis per liūtį ar žiemą.
Lietvamzdį pakeičia grandinė, bet latakas išlieka
Pavadinimas kartais klaidina, tarsi pakabinus grandinę būtų galima atsisakyti visų latakų. Dažniausiai ji pakeičia tik vertikalų vamzdį, kuriuo vanduo nuo latako nuleidžiamas žemyn. Latakas palei stogo kraštą ir toliau surenka lietų bei nukreipia jį į išleidimo angą.
Būtent šioje vietoje ir tvirtinama grandinė. Vanduo iš latako patenka ant jos viršaus ir leidžiasi žemyn, o ne teka uždaru vamzdžiu. Paprastesni modeliai sudaryti iš metalinių grandžių, dekoratyvesni – iš puodelių ar piltuvėlių, kurių dugne yra angos. Tada vanduo persilieja iš vieno elemento į kitą.
Modeliai skiriasi ne tik išvaizda. Gamintojai nurodo, kad puodelių konstrukcija paprastai geriau nukreipia didesnį vandens srautą, o atviromis grandimis tekantis vanduo stipriai lyjant labiau taškosi. Todėl modelį reikia rinktis pagal tai, kiek stogo vandens bus nukreipta į vieną vietą, o ne vien pagal tai, kuri grandinė gražiau atrodo nuotraukoje.
Kaip gražus akcentas gali tapti drėgmės problema prie pamatų
Lietaus grandinė ypač gerai matoma šalia terasos, verandos ar sodo tako. Varinis modelis gali derėti prie medžio ir akmens, o santūresnės formos metalinė konstrukcija – prie šiuolaikinio fasado. Vis dėlto jos vietą turi lemti ir tai, kaip bus nuvedamas vanduo.
Grandinė nukreipia vandenį žemyn, bet pati jo nuo namo nenuneša. Jei apačioje lieka tik plika žemė, srautas gali išplauti gruntą, aptaškyti cokolį ir nuolat drėkinti tą pačią vietą. Nedidelė akmenukų krūvelė taip pat negarantuoja, kad vanduo pasišalins saugiai.
Apačioje galima įrengti vandens surinkimo indą, tinkamai suprojektuotą infiltracijos vietą arba jungtį su lietaus nuotekų sistema. Dekoratyviniam dubeniui reikia numatyti persipylimo kelią, kad jam prisipildžius vanduo netekėtų link pastato. Tas pats taikoma lietaus vandens statinei: sprendimas reikalingas ir tada, kai ji jau pilna.
Prieš montuojant verta apžiūrėti ir aplinką. Šalia neturėtų būti vietos, kur besitaškantis vanduo nuolat drėkintų sieną, duris ar žmonių naudojamą taką. Grandinės apačios stabilizavimas gali sumažinti jos judėjimą, tačiau visiškai nepašalina nei taškymosi, nei persipylimo rizikos.
Kodėl Lietuvos žiemą svarbus ir ledo svoris
Lietuvos namo savininkui verta įvertinti tai, ko vasariškose lietaus grandinių nuotraukose nesimato. Vanduo užšąla ant grandžių ar puodelių, ir konstrukcija pasunkėja. Apkrova tenka pakabinimo vietai ir latakui, todėl vien tvirto metalo nepakanka – patikimas turi būti visas tvirtinimas.
Gamintojas „Seo Rain Chain“ pažymi, kad šaltesniame klimate reikia atsižvelgti į besikaupiančio ledo svorį ir prireikus sustiprinti jungtį bei lataką. Negalima manyti, kad kiekviena dekoratyvinė grandinė ir bet koks kabliukas vienodai tiks žiemai. Reikia laikytis konkretaus gaminio montavimo nurodymų.
Ne mažiau svarbu, kas vyksta apačioje. Ant laiptelio ar tako tekantis vanduo atšalus gali sukurti slidžią vietą, o užšalęs surinkimo indas – nebepriimti naujo srauto. Todėl grandinės nereikėtų kabinti ten, kur lašėjimas, persipylimas ar krintantis ledas trukdytų saugiai įeiti į namą.
Kur lietaus grandinė pasiteisintų geriausiai
Lietaus grandinę verta svarstyti ten, kur galima suderinti tris dalykus: tinkamą vandens srautą, pakankamą atstumą nuo jautrių paviršių ir patikimą nuvedimą apačioje. Vienam namui tai gali būti terasa, kitam – stogo kampas sodo pusėje. Grandinė nebūtinai turi pakeisti visus lietvamzdžius: dekoratyvų sprendimą galima derinti su įprasta sistema.
Angai, kuri aptarnauja didelį stogo plotą, reikia kitokio pajėgumo nei nedideliam stogeliui. Jei numatomas srautas viršija pasirinkto modelio galimybes, reikia papildomo lietvamzdžio arba saugaus avarinio persipylimo kelio. Tai rekomenduoja ir pats gamintojas.
Priežiūros ši detalė nepanaikina. Latake susikaupusius lapus vis tiek teks pašalinti, o po stipresnio lietaus verta patikrinti, ar vanduo pasiekia numatytą surinkimo vietą. Geriausias bandymas – stebėti sistemą lyjant: ar srautas nenukrypsta prie sienos, ar indas nepersipildo, ar aplink pamatus nesusidaro balų. Tik tada lietaus grandinė tampa tuo, kuo ir turi būti – gražia namo detale, kuri kartu atlieka savo darbą.
