Septynių Europos šalių kreipimasis į JAV prezidentą dėl sankcijų Rusijai
Lietuva kartu su dar šešiomis Europos šalimis kreipėsi į JAV prezidentą Donaldą Trumpą, ragindamos jį užtikrinti, kad sankcijos Rusijai būtų išlaikytos tol, kol bus visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai dėl Ukrainos konflikto sprendimo. Šis kreipimasis buvo išsiųstas prieš numatytą D. Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą.
Laiške, kurį pasirašė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Švedijos, Danijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrai, pabrėžiama, kad sankcijos yra svarbus įrankis, siekiant užtikrinti, jog Rusija laikytųsi tarptautinės teisės normų. Ministrai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl galimo sankcijų sušvelninimo, kuris, jų nuomone, galėtų būti interpretuojamas kaip silpnumo ženklas ir paskatintų tolesnę agresiją.
Istorinis sankcijų kontekstas
ES ir JAV sankcijos Rusijai buvo įvestos 2014 metais po Krymo aneksijos ir ginkluoto konflikto Rytų Ukrainoje pradžios. Minsko susitarimai, pasirašyti 2014 m. rugsėjį ir atnaujinti 2015 m. vasarį, turėjo tapti pagrindu taikos procesui, tačiau realybėje jų įgyvendinimas įstrigo. Sankcijos apima draudimus prekiauti ginklais, dvejopo naudojimo prekėmis, riboja Rusijos bankų ir energetikos įmonių prieigą prie ES kapitalo rinkų, taip pat taikomos individualios sankcijos konkretiems asmenims.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ne kartą pabrėžė, kad „sankcijos nėra tikslas, o priemonė priversti Rusiją laikytis tarptautinės teisės”. Tuo metu Kremlius nuolat tvirtino, kad sankcijos kenkia abiem pusėms ir reikalavo jas atšaukti.
Geopolitinė įtampa regione
Šis kreipimasis atspindi Baltijos ir Šiaurės šalių susirūpinimą dėl saugumo situacijos regione, ypač atsižvelgiant į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir kitose kaimyninėse šalyse. Ministrai pabrėžė, kad tarptautinė bendruomenė turi išlikti vieninga ir tvirta, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą Europoje.
Nuo konflikto pradžios Rusija ne tik neatsitraukė iš okupuotų teritorijų, bet ir sustiprino savo karinį buvimą Kaliningrado srityje, padidino karinių pratybų skaičių prie NATO sienų ir vykdė kibernetines atakas prieš Vakarų institucijas. Šie veiksmai dar labiau padidino įtampą regione ir sustiprino Baltijos šalių įsitikinimą, kad tik griežta ir vieninga Vakarų pozicija gali sulaikyti Rusiją nuo tolesnės agresijos.
Laiške taip pat buvo išreikštas palaikymas Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, pabrėžiant, kad bet kokie sprendimai dėl sankcijų turi būti priimami atsižvelgiant į Ukrainos interesus ir tarptautinės teisės principus. Šis kreipimasis yra dalis platesnių pastangų užtikrinti, kad Vakarų šalių politika Rusijos atžvilgiu išliktų nuosekli ir principinga.
Trumpo administracijos pozicija
D. Trumpo administracijos pozicija Rusijos atžvilgiu kėlė nerimą Europos sąjungininkams nuo pat jo kadencijos pradžios. Prezidentas ne kartą išreiškė norą „sutarti” su Putinu ir kritikavo ankstesnes administracijas dėl prastų santykių su Rusija. Baltieji rūmai svarstė galimybę sušvelninti kai kurias sankcijas mainais už Rusijos bendradarbiavimą kitose srityse, pavyzdžiui, kovoje su terorizmu ar Šiaurės Korėjos branduolinės programos klausimu.
Vis dėlto JAV Kongresas 2017 m. priėmė įstatymą, kuris apribojo prezidento galimybes vienašališkai atšaukti sankcijas Rusijai be Kongreso pritarimo. Šis žingsnis buvo vertinamas kaip nepasitikėjimo ženklas prezidento užsienio politika Rusijos atžvilgiu.
Tarp vienybės ir pragmatizmo
Septynių Europos šalių kreipimasis į JAV prezidentą atspindi sudėtingą geopolitinę realybę, kurioje principingumas susiduria su pragmatizmu. Sankcijų politika – tai ne tik ekonominis įrankis, bet ir vertybinis pareiškimas. Kai Rusija ir toliau pažeidinėja tarptautinę teisę, vieninga Vakarų pozicija tampa ne prabanga, o būtinybe.
Baltijos ir Šiaurės šalys, dėl savo geografinės padėties jausdamos tiesioginę Rusijos grėsmę, tampa šios principingos politikos vėliavnešėmis. Jų balsas, nors ir nedidelių valstybių, primena didžiosioms galioms apie įsipareigojimus tarptautinei teisei ir demokratijos vertybėms. Galiausiai, istorija ne kartą parodė – nuolaidos agresoriui tik skatina tolesnę agresiją, o principingumas, nors ir sunkus kelias, ilgainiui užtikrina taiką ir stabilumą.