Lietuva pateikė ieškinį prieš Baltarusiją dėl migrantų krizės
Lietuva pateikė ieškinį prieš Baltarusiją Tarptautiniame Teisingumo Teisme Hagoje dėl pastarosios veiksmų, kurie, kaip teigiama, sukėlė migrantų krizę. Lietuvos vyriausybė kaltina Baltarusiją organizuojant neteisėtą migrantų srautą per sieną, siekiant destabilizuoti situaciją Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigia, kad Baltarusija sąmoningai skatina ir palengvina migrantų atvykimą iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių, o vėliau juos nukreipia į ES valstybes, pažeisdama tarptautinę teisę. Šis veiksmas, pasak Lietuvos, yra hibridinės atakos dalis, kuria siekiama daryti spaudimą ES dėl sankcijų, įvestų Baltarusijos režimui.
Teisinis pagrindas ir reikalavimai
Ieškinys remiasi 1965 m. Tarptautine konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, kurios šalimis yra tiek Lietuva, tiek Baltarusija. Lietuvos teisininkai argumentuoja, kad Baltarusijos veiksmai pažeidžia šios konvencijos nuostatas, nes migrantai yra selektyviai išnaudojami dėl jų etninės ir rasinės kilmės.
Teismui pateiktame 160 puslapių dokumente Lietuva išsamiai aprašo, kaip nuo 2021 m. vasaros Baltarusijos režimas sukūrė organizuotą neteisėtos migracijos schemą. Pateikiami įrodymai apie Baltarusijos pareigūnų dalyvavimą organizuojant migrantų skrydžius iš tokių šalių kaip Irakas, Sirija, Afganistanas ir Kongo Demokratinė Respublika.
Lietuvos vyriausybė tikisi, kad Hagos teismas pripažins Baltarusijos veiksmus neteisėtais ir įpareigos ją nutraukti šią praktiką. Be to, Lietuva siekia, kad būtų pripažinta teisė į kompensaciją už patirtą žalą ir išlaidas, susijusias su migrantų krize.
Migrantų krizės mastai
Nuo 2021 m. gegužės mėnesio Lietuva susidūrė su precedento neturinčiu migracijos spaudimu. Per 2021 metus į Lietuvą bandė patekti daugiau nei 4200 neteisėtų migrantų – tai 55 kartus daugiau nei per visus 2020 metus. Valstybė buvo priversta skelbti ekstremalią situaciją ir skirti daugiau nei 150 milijonų eurų sienos apsaugos stiprinimui bei migrantų apgyvendinimui.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, vien fizinės sienos barjero įrengimas kainavo apie 152 milijonus eurų, o papildomos išlaidos stebėjimo sistemoms ir personalo išlaikymui siekia dar dešimtis milijonų.
Tarptautinė reakcija ir parama
Lietuvos ieškinį palankiai įvertino kaimyninės šalys, ypač Lenkija ir Latvija, kurios taip pat susidūrė su panašiomis problemomis. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra pareiškusi, kad tai, ką daro Baltarusija, nėra migracijos krizė, o hibridinis išpuolis, siekiant destabilizuoti Europą.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas 2022 m. vizito Vilniuje metu patvirtino, kad Aljansas laiko šiuos veiksmus hibridine ataka ir pažadėjo tolesnę paramą Lietuvai. ES jau skyrė 36,7 milijono eurų finansinę pagalbą Lietuvai migracijos krizei valdyti.
Šis ieškinys yra dalis platesnių Lietuvos ir kitų ES šalių pastangų spręsti migrantų krizę ir užtikrinti sienų saugumą. Lietuvos valdžia taip pat stiprina bendradarbiavimą su kitomis ES valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, siekdama rasti ilgalaikius sprendimus šiai problemai.
Teisingumas prie sienos – kova ne tik dėl teritorijos
Lietuvos ieškinys Hagos teisme simbolizuoja naujos kartos tarptautinius konfliktus, kur ginklai – ne tik kulkos, bet ir žmonių likimai. Šioje istorijoje matyti, kaip mažos valstybės gali pasipriešinti didesnių kaimynų spaudimui, naudodamos tarptautinės teisės instrumentus. Baltarusijos režimo veiksmai atidengė skaudžią tiesą – migrantai tapo politinio žaidimo figūromis, o jų žmogiškasis orumas – antraeiliu klausimu.
Nepriklausomai nuo to, koks bus teismo sprendimas, Lietuvos žingsnis jau dabar tapo svarbiu precedentu, rodančiu, kad hibridinės atakos gali būti sprendžiamos ne tik fizinėmis sienomis, bet ir teisinėmis priemonėmis. Tačiau tikrasis iššūkis išlieka – kaip apsaugoti tiek valstybių suverenitetą, tiek pažeidžiamų žmonių teises pasaulyje, kur geopolitika dažnai nustelbia humanizmą.