Lietuva pateikė ieškinį prieš Baltarusiją Tarptautiniame Teisingumo Teisme Hagoje
Lietuva pateikė ieškinį prieš Baltarusiją Tarptautiniame Teisingumo Teisme Hagoje dėl Baltarusijos veiksmų, kurie, kaip teigiama, sukėlė migrantų krizę. Lietuvos vyriausybė kaltina Baltarusiją organizuojant neteisėtą migrantų srautą per sieną, siekiant destabilizuoti situaciją Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse.
Lietuvos teigimu, Baltarusija sąmoningai skatina ir palengvina migrantų atvykimą iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių, kad šie neteisėtai kirstų sieną į Lietuvą. Šis veiksmas, pasak Lietuvos, yra hibridinės atakos dalis, kuria siekiama daryti spaudimą Europos Sąjungai dėl sankcijų, įvestų Baltarusijos režimui.
Teisiniai pagrindai ir kaltinimai
Lietuvos vyriausybė teigia, kad Baltarusijos veiksmai pažeidžia tarptautinę teisę, įskaitant žmogaus teisių ir pabėgėlių apsaugos principus. Ieškinyje reikalaujama, kad Baltarusija nutrauktų šiuos veiksmus ir atlygintų padarytą žalą.
Ieškinys remiasi keliais tarptautiniais teisiniais dokumentais, įskaitant 1951 m. JT Pabėgėlių konvenciją ir jos 1967 m. protokolą, taip pat Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Baltarusijos režimas sudarė palankias sąlygas migrantams ne tik pasiekti Baltarusiją, bet ir organizavo jų transportavimą prie ES sienų, aprūpino juos įrankiais sienos barjerams įveikti.
Krizės mastas ir pasekmės
Šis teisinis žingsnis yra dalis platesnių Lietuvos pastangų spręsti migrantų krizę, kuri prasidėjo 2021 metais, kai tūkstančiai migrantų pradėjo plūsti į šalį per Baltarusijos sieną. Lietuva, kartu su kitomis ES šalimis, kaltina Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką naudojant migrantus kaip politinį ginklą prieš ES.
Nuo 2021 m. vasaros Lietuvos pasieniečiai sulaikė daugiau nei 11 000 neteisėtų migrantų, bandančių kirsti sieną iš Baltarusijos. Šios krizės suvaldymui Lietuva buvo priversta skirti daugiau nei 152 milijonus eurų – lėšos buvo panaudotos fizinio barjero statybai, pasienio tarnybų stiprinimui ir migrantų apgyvendinimui.
Tarptautinė reakcija ir palaikymas
Lietuvos ieškinį jau viešai parėmė kelios ES valstybės narės, įskaitant Lenkiją, Latviją ir Estiją, kurios taip pat susidūrė su panašiomis hibridinėmis atakomis. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen išreiškė solidarumą su Lietuva, pabrėždama, kad „Baltarusijos režimo instrumentalizuojama migracija yra nepriimtina ir prieštarauja tarptautiniams standartams”.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat pasisakė šiuo klausimu, pavadindamas Baltarusijos veiksmus „hibridinio karo taktika” ir patvirtindamas Aljanso paramą savo rytinėms narėms.
Tarptautinis Teisingumo Teismas Hagoje yra aukščiausia pasaulio teisinė institucija, sprendžianti ginčus tarp valstybių. Lietuvos ieškinys prieš Baltarusiją yra reikšmingas žingsnis siekiant tarptautinio pripažinimo ir sprendimo dėl šios krizės.
Teisingumo paieškos naujajame hibridinių grėsmių amžiuje
Lietuvos žingsnis kreiptis į Hagos teismą žymi naują erą tarptautinėje teisėje, kai valstybės ieško būdų gintis nuo nekonvencinių grėsmių. Šis precedentas gali tapti svarbiu atskaitos tašku, kaip demokratinės valstybės gali naudoti teisines priemones prieš hibridines atakas. Nepaisant to, kad teismo procesai gali užtrukti kelerius metus, pats ieškinys jau dabar atlieka svarbų vaidmenį dokumentuojant Baltarusijos režimo veiksmus ir didinant tarptautinį spaudimą.
Migracija kaip ginklas – tai XXI amžiaus iššūkis, reikalaujantis naujų teisinių ir politinių sprendimų. Lietuvos byla Hagoje gali tapti tuo kertiniu akmeniu, kuris padės sukurti naujus tarptautinius mechanizmus, apsaugančius valstybes nuo tokio pobūdžio manipuliacijų. Galiausiai, šis teisinės kovos kelias parodo, kad net ir mažos valstybės gali pasipriešinti galingesnių kaimynų spaudimui, pasitelkdamos tarptautinę teisę ir solidarumą.