Lietuva siekia teisingumo: 200 milijonų eurų ieškinys Baltarusijai dėl hibridinės migracijos
Lietuva pateikė ieškinį Baltarusijai, siekdama prisiteisti daugiau nei 200 milijonų eurų žalos atlyginimo dėl migrantų krizės, kurią, kaip teigiama, sukėlė Baltarusijos valdžios veiksmai. Lietuvos Vyriausybė teigia, kad Baltarusija sąmoningai organizavo neteisėtą migrantų srautą per sieną, siekdama destabilizuoti padėtį Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse.
Šis ieškinys yra dalis platesnių Lietuvos pastangų atkreipti tarptautinį dėmesį į situaciją ir priversti Baltarusiją atsakyti už savo veiksmus. Lietuvos valdžia tvirtina, kad dėl šios krizės patyrė didelių finansinių nuostolių, susijusių su sienos apsauga, migrantų apgyvendinimu ir kitomis su tuo susijusiomis išlaidomis.
Hibridinio karo elementai
Neteisėtų migrantų krizė prasidėjo 2021 m. vasarą, kai Baltarusijos režimas, vadovaujamas Aleksandro Lukašenkos, pradėjo organizuoti migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių gabenimą į Baltarusiją ir jų nukreipimą link ES sienų. Vien 2021 metais Lietuvos pasieniečiai sulaikė daugiau nei 4,200 neteisėtų migrantų, palyginti su vos 81 migrantu 2020 metais.
Migrantai liudijo, kad Baltarusijos pareigūnai ne tik padėjo jiems pasiekti sieną, bet ir aktyviai skatino ją kirsti, kartais net naudodami jėgą. Žvalgybos duomenys patvirtina, kad tai buvo koordinuota Baltarusijos režimo operacija, kurią galima laikyti hibridinio karo elementu.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija pabrėžia, kad Baltarusijos veiksmai pažeidžia tarptautinę teisę ir kelia grėsmę regiono saugumui. Be to, Lietuva siekia, kad Europos Sąjunga ir kitos tarptautinės organizacijos imtųsi griežtesnių priemonių prieš Baltarusiją, siekiant užkirsti kelią panašioms situacijoms ateityje.
Konkrečios išlaidos ir nuostoliai
Ieškinys apima įvairias Lietuvos patirtas išlaidas:
- Fizinio barjero statybą pasienyje – apie 152 milijonus eurų
- Migrantų apgyvendinimą ir išlaikymą – daugiau nei 24 milijonus eurų
- Papildomas pasieniečių pajėgas ir įrangą – apie 15 milijonų eurų
- Administracines ir teisines procedūras – apie 10 milijonų eurų
Lietuvos teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska pažymėjo: „Šis ieškinys nėra tik apie pinigus. Tai principinis klausimas – valstybė, kuri organizuoja hibridinę ataką, turi už tai sumokėti.”
Šis ieškinys yra tik vienas iš daugelio žingsnių, kurių Lietuva ėmėsi siekdama spręsti migrantų krizę ir apsaugoti savo sienas. Lietuvos valdžia taip pat stiprina bendradarbiavimą su kitomis ES šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, siekdama rasti ilgalaikius sprendimus šiai problemai.
Tarptautinė reakcija ir parama
Europos Sąjunga jau išreiškė paramą Lietuvai šioje situacijoje. 2021 m. rugpjūtį ES skyrė 36,7 milijono eurų neatidėliotinos pagalbos Lietuvai migrantų krizei valdyti. Europos sienos ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX) taip pat išsiuntė papildomus pareigūnus į Lietuvos-Baltarusijos pasienį.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ne kartą pasmerkė Baltarusijos veiksmus, pavadindamas juos „ciniška hibridinio karo forma”. JAV, Jungtinė Karalystė ir kitos Vakarų valstybės taip pat išreiškė solidarumą su Lietuva.
Tarptautiniai teisės ekspertai patvirtina, kad Lietuva turi pagrindą reikalauti kompensacijos. Profesorius Dainius Žalimas, buvęs Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininkas, teigia: „Pagal tarptautinę teisę valstybė, kuri sąmoningai sukelia žalą kitai valstybei, privalo ją atlyginti. Baltarusijos veiksmai akivaizdžiai pažeidžia daugybę tarptautinių normų.”
Tęstinis iššūkis ir ateities perspektyvos
Nors migrantų srautas sumažėjo, palyginti su 2021 m. pikiniais laikotarpiais, situacija išlieka įtempta. 2022-2023 m. laikotarpiu Lietuvos pasieniečiai vis dar fiksuoja šimtus bandymų neteisėtai kirsti sieną kiekvieną mėnesį.
Šiuo metu Lietuva baigia statyti fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija ir diegia modernią elektroninę stebėjimo sistemą. Šios priemonės jau dabar padeda efektyviau kontroliuoti sieną, tačiau pareikalauja nuolatinių investicijų ir priežiūros.
Teisingumo kaina: daugiau nei pinigai
Lietuvos ieškinys Baltarusijai simbolizuoja principinę kovą už tarptautinės teisės viršenybę ir valstybių sienų neliečiamumą. Šis precedentas gali tapti svarbiu atgrasymo įrankiu ateityje, parodant, kad hibridinės atakos organizavimas turi konkrečią finansinę kainą.
Nepaisant to, ar Lietuva laimės šį teisinį mūšį, pats procesas jau dabar atkreipia pasaulio dėmesį į Baltarusijos režimo veiksmus. Kaip pažymėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda: „Mūsų tikslas – ne tik atgauti patirtus nuostolius, bet ir užtikrinti, kad tokios hibridinės atakos niekada nepasikartotų.”
Tuo metu, kai Lietuva gina savo sienas, ji taip pat gina Europos Sąjungos išorines sienas ir bendras vertybes. Šioje kovoje už saugumą ir teisingumą kaina matuojama ne tik milijonais eurų, bet ir demokratijos bei tarptautinės tvarkos išsaugojimu mūsų regione.