Lietuva reikalauja atlyginti žalą: 200 milijonų eurų ieškinys Baltarusijai dėl hibridinės migracijos
Lietuva pateikė ieškinį Baltarusijai, siekdama prisiteisti daugiau nei 200 milijonų eurų žalos atlyginimo dėl migrantų krizės. Šis žingsnis yra dalis Lietuvos pastangų atkreipti tarptautinį dėmesį į situaciją, kurią šalis laiko sąmoningai organizuota Baltarusijos valdžios. Lietuvos vyriausybė teigia, kad Baltarusija tyčia skatina nelegalią migraciją, siekdama destabilizuoti kaimynines šalis ir daryti politinį spaudimą Europos Sąjungai.
Ieškinyje nurodoma, kad dėl šios krizės Lietuva patyrė didelių finansinių nuostolių, susijusių su sienos apsauga, migrantų apgyvendinimu ir kitomis su tuo susijusiomis išlaidomis. Lietuvos valdžia taip pat pabrėžia, kad šis ieškinys yra svarbus precedentas, siekiant užkirsti kelią panašioms situacijoms ateityje ir užtikrinti, kad tarptautinė teisė būtų gerbiama.
Baltarusija savo ruožtu neigia kaltinimus ir teigia, kad migrantų krizė yra Europos Sąjungos politikos pasekmė. Nepaisant to, Lietuvos vyriausybė tikisi, kad tarptautinė bendruomenė palaikys jos pastangas ir prisidės prie problemos sprendimo. Šis ieškinys yra tik vienas iš daugelio žingsnių, kurių Lietuva ėmėsi siekdama apsaugoti savo sienas ir užtikrinti nacionalinį saugumą.
Krizės chronologija ir mastas
Migrantų krizė prasidėjo 2021 m. vasarą, kai Baltarusijos režimas, vadovaujamas Aliaksandro Lukašenkos, pradėjo organizuoti migrantų srautus iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių. Per 2021 metus Lietuvos pasieniečiai sulaikė beveik 4,200 neteisėtų migrantų, palyginti su vos 81 sulaikytu 2020 metais. Dauguma migrantų atvyko iš Irako, Sirijos, Afganistano ir kitų konfliktų paveiktų regionų.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis situaciją apibūdino kaip „hibridinį karą„, kuriame žmonės naudojami kaip politinis įrankis. Europos Sąjunga šiuos veiksmus taip pat pripažino kaip hibridinę ataką prieš ES išorės sienas.
Finansinė našta Lietuvai
200 milijonų eurų ieškinys atspindi tik dalį išlaidų, kurias Lietuva patyrė dėl krizės. Šios lėšos buvo panaudotos:
- Fizinio barjero – 4 metrų aukščio tvoros su spygliuota viela – statybai, kuri kainavo apie 152 milijonus eurų
- Modernioms stebėjimo sistemoms įdiegti (38 milijonai eurų)
- Migrantų apgyvendinimui, maitinimui ir sveikatos priežiūrai (daugiau nei 15 milijonų eurų per metus)
- Papildomam pasienio tarnybos ir kariuomenės personalui
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pažymėjo, kad „tai nėra tik finansinis klausimas – tai principinis žingsnis siekiant teisingumo ir atsakomybės už tarptautinės teisės pažeidimus„.
Tarptautinis kontekstas
Lietuva nėra vienintelė šalis, susidūrusi su šia problema. Lenkija ir Latvija taip pat patyrė panašius migrantų antplūdžius. Europos Komisija suteikė Lietuvai 37 milijonus eurų pagalbos, tačiau tai padengia tik nedidelę dalį visų išlaidų.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas anksčiau pareiškė, kad aljansas yra pasirengęs padėti savo narėms kovoti su hibridinėmis grėsmėmis. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuras (UNHCR) išreiškė susirūpinimą dėl migrantų teisių užtikrinimo, tačiau taip pat pripažino, kad Baltarusija naudoja žmones kaip politinį įrankį.
Teisiniai aspektai
Lietuvos ieškinys remiasi keliais tarptautinės teisės principais:
- Draudimu kištis į kitos valstybės vidaus reikalus
- Valstybių pareiga kontroliuoti savo sienas
- Draudimu naudoti migrantus kaip hibridinio karo įrankį
Teisės ekspertai pabrėžia, kad nors byla gali užtrukti kelerius metus, ji gali sukurti svarbų precedentą tarptautinėje teisėje. Vilniaus universiteto tarptautinės teisės profesorius Dainius Žalimas teigia: „Šis ieškinys yra svarbus žingsnis formuojant naują požiūrį į hibridines grėsmes tarptautinėje teisėje„.
Tarp politikos ir žmogiškumo: ateities iššūkiai
Lietuvos ieškinys Baltarusijai simbolizuoja naują erą, kai valstybės turi priešintis nekonvencinėms grėsmėms. Migrantų krizė prie Baltarusijos sienos atskleidė, kaip greitai gali būti išnaudojami pažeidžiami žmonės politiniams tikslams. Tačiau šioje situacijoje Lietuva bando išlaikyti pusiausvyrą – ginti savo suverenitetą, bet kartu nepaminti žmogiškumo principų.
Nepriklausomai nuo ieškinio baigties, jau dabar aišku, kad ES išorės sienų apsauga reikalauja naujo požiūrio ir didesnio solidarumo. Baltarusijos sukelta krizė privertė Europą permąstyti savo migracijos politiką ir pasiruošti naujiems iššūkiams. Kaip pažymėjo prezidentas Gitanas Nausėda: „Mes ginami ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos sienų vientisumą. Ši kova – už mūsų bendrų vertybių ir taisyklėmis grįstos tarptautinės tvarkos išsaugojimą„. Lietuva, maža Baltijos valstybė, šiandien stovi didžiulių geopolitinių iššūkių priešakyje, tačiau jos ryžtas siekti teisingumo gali tapti svarbiu atsparos tašku ateities krizėms.