Nuo pat 2022 metų vasario 24-osios, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Lietuva tapo viena aktyviausių šalies rėmėjų. Nors mūsų šalis nėra didelė nei teritorija, nei gyventojų skaičiumi, pagalba Ukrainai proporcingai BVP yra viena didžiausių pasaulyje. Tai rodo ne tik politinį įsipareigojimą, bet ir gilų supratimą, ką reiškia gyventi šalia agresyvaus kaimyno.
Skaičiai, kurie kalba patys už save
Pagal Kielio instituto duomenis, Lietuva iki 2024 metų pabaigos Ukrainai skyrė pagalbą, sudarančią apie 1,5 procento savo bendrojo vidaus produkto. Tai gali atrodyti nedaug absoliučiais skaičiais, tačiau proporcingai mūsų ekonomikai – tai milžiniška suma. Palyginimui, daugelis didesnių ir turtingesnių Europos šalių skiria žymiai mažesnę BVP dalį.
Konkrečiau kalbant, Lietuva iki šiol perdavė Ukrainai pagalbą, kurios vertė viršija 700 milijonų eurų. Čia įskaičiuojama ir karinė, ir humanitarinė, ir finansinė parama. Žinoma, didžiausią dalį sudaro karinė pagalba – ginklai, šaudmenys, transporto priemonės ir kita įranga, kuri padeda Ukrainos kariuomenei gintis nuo agresoriaus.
Lietuvos gyventojai taip pat aktyviai prisidėjo prie pagalbos. Per įvairias labdaros akcijas ir privačias iniciatyvas surinkta dešimtys milijonų eurų. Tai rodo, kad parama Ukrainai nėra tik vyriausybės sprendimas – ji turi platų visuomenės palaikymą.
Karinė pagalba: nuo šaudmenų iki dronų
Lietuva viena pirmųjų Europoje pradėjo teikti karinę pagalbą Ukrainai. Dar prieš plataus masto invaziją, 2022 metų pradžioje, mūsų šalis perdavė „Stinger” tipo priešlėktuvines raketas. Tai buvo drąsus žingsnis, nes tuo metu daugelis Vakarų šalių dar dvejojo dėl ginklų tiekimo.
Vėliau Lietuva perdavė Ukrainai daugybę kitų ginklų sistemų. Čia ir prieštankinės raketos, ir automatiniai ginklai, ir šaudmenys, ir amunicija. Nors dažnai tikslūs kiekiai neskelbiami saugumo sumetimais, žinoma, kad Lietuva perdavė dalį savo turėtos įrangos, kuri buvo reikalinga Ukrainos gynybai.
Ypač svarbi tapo Lietuvos iniciatyva dėl dronų tiekimo. Mūsų šalis ne tik pati perka ir siunčia bepiločius orlaivius, bet ir koordinuoja tarptautines iniciatyvas. Pavyzdžiui, Lietuva aktyviai dalyvavo kampanijoje „Dronai Ukrainai”, per kurią buvo surinkta lėšų tūkstančiams bepiločių orlaivių įsigyti.
Be to, Lietuva prisidėjo prie Ukrainos karių mokymo programų. Mūsų šalyje apmokyti šimtai Ukrainos karių, kurie vėliau grįžo į frontą su naujomis žiniomis ir įgūdžiais. Tai galbūt ne tokia matoma pagalba kaip ginklų tiekimas, bet ilgalaikėje perspektyvoje labai svarbi.
Humanitarinė pagalba ir pabėgėlių priėmimas
Nuo karo pradžios Lietuva priėmė daugiau nei 70 tūkstančių pabėgėlių iš Ukrainos. Tai didžiulis skaičius mūsų šaliai – jei proporcingai perskaičiuotume pagal gyventojų skaičių, tai būtų tarsi Vokietija priimtų kelias dešimtis milijonų žmonių.
Ukrainos piliečiams Lietuvoje suteikta laikina apsauga, leidžianti legaliai gyventi, dirbti ir mokytis. Vaikai priimti į mokyklas, suaugusiems organizuojami lietuvių kalbos kursai. Daugelis savivaldybių įsteigė specialius centrus, kur ukrainiečiai gali gauti informaciją, psichologinę pagalbą ir kitas reikalingas paslaugas.
Humanitarinė pagalba apima ir konkrečius siuntinius į Ukrainą. Lietuvos organizacijos, savivaldybės ir privatūs asmenys siunčia vaistus, maistą, šiltus drabužius, generatorius ir kitas būtiniausias prekes. Ypač aktyvios buvo nevyriausybinės organizacijos, kurios koordinavo pagalbos pristatymą į labiausiai nukentėjusias Ukrainos teritorijas.
Finansinė ir ekonominė parama
Be tiesioginės karinės ir humanitarinės pagalbos, Lietuva teikia ir finansinę paramą. Tai apima tiesioginius pervedimu į Ukrainos biudžetą, paramą atstatymo projektams ir investicijas į Ukrainos ekonomiką.
Lietuva aktyviai remia Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą ir NATO. Mūsų diplomatai nuolat kelią šį klausimą tarptautinėse derybose, siekdami, kad Ukraina kuo greičiau gautų kandidatės statusą ir pradėtų narystės derybas. Tai galbūt ne tokia apčiuopiama pagalba kaip ginklai ar pinigai, bet strategiškai labai svarbi.
Lietuvos verslas taip pat prisideda prie Ukrainos ekonomikos palaikymo. Daugelis įmonių tęsia bendradarbiavimą su ukrainietiškais partneriais, o kai kurios net plečia veiklą Ukrainoje. Tai padeda išlaikyti bent dalį Ukrainos ekonomikos funkcionuojančią net karo sąlygomis.
Politinė ir diplomatinė parama
Lietuva nuo pat karo pradžios užėmė vieną griežčiausių pozicijų Rusijos atžvilgiu. Mūsų šalies vadovai nuosekliai reikalauja griežčiausių sankcijų Rusijai ir maksimalios paramos Ukrainai. Prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dažnai lankosi Ukrainoje, demonstruodami solidarumą.
Lietuvos diplomatai aktyviai dirba tarptautinėse organizacijose, siekdami didesnės paramos Ukrainai. Mūsų šalis nuosekliai blokuoja bet kokias iniciatyvas, kurios galėtų būti palankios Rusijai ar reikštų nuolaidų agresorei. Tai kartais sukelia įtampą su kai kuriomis kitomis ES narėmis, tačiau Lietuva nepakeičia savo pozicijos.
Svarbi buvo ir Lietuvos pozicija dėl Rusijos ir Baltarusijos sankcijų. Mūsų šalis viena pirmųjų uždarė sieną su Baltarusija, nutraukė geležinkelio susisiekimą ir įvedė kitas apribojimus. Tai turėjo ekonominių pasekmių Lietuvai, tačiau buvo laikoma būtina priemone spaudžiant Lukašenkos režimą.
Konkrečios iniciatyvos ir projektai
Lietuva ne tik teikia bendrą paramą, bet ir inicijuoja konkrečius projektus. Vienas žinomiausių – Ukrainos gynybos fondo kūrimas, kuriam Lietuva skyrė 10 milijonų eurų ir kvietė kitas šalis prisidėti. Šis fondas skirtas greitai ir lankščiai finansuoti Ukrainos gynybos poreikius.
Kitas svarbus projektas – Ukrainos karių reabilitacijos centro kūrimas Lietuvoje. Čia sužeisti ukrainiečių kariai galės gauti medicininę pagalbą ir reabilitaciją. Tai ypač svarbu, nes Ukrainos sveikatos sistema yra perkrauta ir ne visada gali suteikti reikiamą pagalbą.
Lietuva taip pat prisidėjo prie Ukrainos energetikos sistemos atkūrimo. Po to, kai Rusija pradėjo masiškai atakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, Lietuva perdavė generatorius, transformatorius ir kitą įrangą. Be to, Lietuvos energetikos specialistai konsultavo ukrainiečius, kaip greičiau atkurti sugadintus objektus.
Švietimo srityje Lietuva priėmė ukrainiečių studentus į universitetus, suteikdama jiems stipendijas ir nemokamą apgyvendinimą. Tai padeda jaunimui tęsti mokslus net karo sąlygomis ir rengtis ateičiai, kai Ukraina bus atstatyta.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Žinoma, tokia intensyvi parama nėra be iššūkių. Lietuvos gynybos biudžetas patiria spaudimą, nes dalis įrangos perduota Ukrainai. Tai reiškia, kad reikia investuoti į naujos įrangos įsigijimą, o tai kainuoja papildomų lėšų. Tačiau Lietuvos vadovai pabrėžia, kad investicija į Ukrainos gynybą yra ir investicija į mūsų pačių saugumą.
Ekonomiškai parama Ukrainai taip pat turi kainą. Nors didžioji dalis lėšų skiriama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, kad mažiau lieka kitoms sritims. Tačiau visuomenės apklausos rodo, kad dauguma lietuvių palaiko paramą Ukrainai ir supranta jos būtinybę.
Ateityje Lietuva ketina tęsti paramą Ukrainai. Jau dabar diskutuojama apie dalyvavimą Ukrainos atstatymo projektuose po karo. Lietuvos įmonės galėtų prisidėti prie infrastruktūros, mokyklų, ligoninių atstatymo. Tai būtų ne tik pagalba Ukrainai, bet ir galimybė Lietuvos verslui.
Kodėl tai svarbu mums visiems
Lietuvos parama Ukrainai nėra vien altruizmas ar sentimentai. Tai pragmatiškas saugumo politikos sprendimas. Jei Ukraina nepasipriešintų Rusijos agresijai, grėsmė Lietuvai būtų daug didesnė. Todėl kiekvienas Ukrainai perduotas ginklas, kiekvienas apmokytas karys, kiekvienas finansinės paramos euras yra investicija į mūsų pačių saugumą.
Be to, Lietuva savo pavyzdžiu įrodo, kad mažos šalys gali turėti didelę įtaką. Mūsų aktyvumas ir principingumas įkvepia kitas šalis, ypač Rytų Europoje, taip pat ryžtingai remti Ukrainą. Tai formuoja platesnį tarptautinį konsensusą dėl paramos Ukrainai ir sankcijų Rusijai.
Istoriškai Lietuva puikiai supranta, ką reiškia kovoti už laisvę ir nepriklausomybę. Mūsų pačių patirtis su sovietine okupacija ir kova už nepriklausomybę leidžia giliai suprasti ukrainiečių siekius. Todėl parama Ukrainai yra ne tik politinis sprendimas, bet ir moralinis imperatyvas.
Žvelgiant į ateitį, Lietuva ir toliau liks viena patikimiausių Ukrainos sąjungininkių. Nepriklausomai nuo to, kaip ilgai truks karas, mūsų šalis yra įsipareigojusi remti Ukrainą tiek gynyboje, tiek atstatyme. Tai ne tik padeda ukrainiečiams, bet ir stiprina visą Europos saugumą, įskaitant mūsų pačių. Todėl kiekvienas į Ukrainą išsiųstas pagalbos krovinys, kiekvienas priimtas pabėgėlis, kiekvienas politinis pareiškimas yra investicija į saugesnę ir laisvesnę Europą, kurioje norime gyventi mes ir mūsų vaikai.