Lietuva uždraudė įvažiuoti Bosnijos serbų lyderiui ir jo bendražygiams
Bosnijos serbų lyderiui Miloradui Dodikui ir dviems jo bendražygiams uždrausta atvykti į Lietuvą. Šis sprendimas priimtas dėl jų veiksmų, kurie, kaip teigiama, kelia grėsmę regiono stabilumui ir saugumui. Lietuvos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad tokie veiksmai nesuderinami su Europos Sąjungos vertybėmis ir principais.
Dodikas, kuris yra Bosnijos ir Hercegovinos serbų respublikos prezidentas, pastaruoju metu sulaukė kritikos dėl savo separatistinių pareiškimų ir veiksmų, kurie, kaip manoma, gali destabilizuoti padėtį Balkanuose. Lietuvos sprendimas yra dalis platesnių Europos Sąjungos pastangų užtikrinti taiką ir stabilumą regione.
Dodiko separatistinė politika kelia nerimą
Miloradas Dodikas, valdantis Bosnijos ir Hercegovinos serbišką dalį (Respublika Srpska) nuo 2022 metų, pastaruosius kelerius metus nuosekliai stiprina separatistinę retoriką. 2023 m. gruodį jis pasirašė įstatymą, kuriuo atmetami Bosnijos konstitucinio teismo sprendimai serbų dominuojamoje teritorijoje, o tai tiesiogiai prieštarauja Deitono taikos susitarimui, užbaigusiam kruviną Bosnijos karą 1995 metais.
Kartu su Dodiku į Lietuvos „juodąjį sąrašą” įtraukti Respublikos Srpska viceprezidentė Željka Cvijanović ir parlamento pirmininkas Nenad Stevandić, kurie aktyviai palaiko Dodiko politiką, nukreiptą į Bosnijos valstybinių institucijų silpninimą.
Tarptautinės sankcijos ir įtampos
Lietuva nėra vienintelė valstybė, ėmusis priemonių prieš Dodiką. JAV jau 2017 metais įvedė sankcijas Bosnijos serbų lyderiui, o 2022 metais prie jų prisijungė ir Jungtinė Karalystė. 2023 metų sausį ES taip pat įvedė sankcijas Dodikui už „grėsmę Bosnijos ir Hercegovinos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui”.
Dodiko ryšiai su Rusija kelia papildomą nerimą. Jis ne kartą lankėsi Maskvoje ir susitiko su prezidentu Vladimiru Putinu, demonstratyviai remdamas Rusijos poziciją Ukrainos karo atžvilgiu. Rusija, savo ruožtu, aktyviai palaiko Dodiko separatistines ambicijas, matydama galimybę stiprinti savo įtaką Balkanuose.
Balkanų trapus stabilumas
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovas komentare žiniasklaidai pažymėjo: „Šis sprendimas atspindi mūsų įsipareigojimą ginti Europos saugumo architektūrą. Negalime leisti, kad separatistinės jėgos ardytų sunkiai pasiektą taiką Balkanuose, ypač dabartiniame geopolitiniame kontekste, kai Rusija aktyviai siekia destabilizuoti Europą.”
Bosnija ir Hercegovina, šalis su trimis pagrindinėmis etninėmis grupėmis – bosniakais (musulmonais), serbais ir kroatais – išlieka viena nestabiliausių valstybių Europoje. Deitono taikos susitarimas sukūrė sudėtingą politinę sistemą, padalindamas šalį į du autonominius vienetus: Bosnijos ir Hercegovinos Federaciją bei Respubliką Srpska.
Tarp praeities šešėlių ir ateities iššūkių
Lietuvos sprendimas uždrausti Dodikui ir jo bendražygiams atvykti į šalį yra ne tik diplomatinis gestas, bet ir rimtas signalas, kad mažos Baltijos valstybės rūpinasi stabilumu net ir geografiškai nutolusiuose Europos regionuose. Šis žingsnis atspindi gilesnį supratimą, kad saugumas yra nedalomas – nestabilumas Balkanuose galiausiai paveiktų visą Europą.
Bosnijos tragedija 1990-aisiais, pareikalavusi daugiau nei 100,000 gyvybių, išlieka skaudžiu priminimu, kur gali nuvesti etninis nacionalizmas. Dodiko retorikos panašumas į tą, kuri skambėjo prieš Bosnijos karą, verčia sunerimti ne tik regiono gyventojus, bet ir tarptautinę bendruomenę. Todėl tokios sankcijos, nors ir simbolinės, yra būtina priemonė, siekiant užkirsti kelią istorijos pasikartojimui žemyne, kuris per XX amžių jau du kartus paskendo karo liepsnose.