Lietuvos kariuomenė Juodkrantėje treniravosi atremti dronų atakas
Praėjusią savaitę Lietuvos kariuomenė surengė pratybas Juodkrantėje, kuriose kariai mokėsi atremti bepiločių orlaivių atakas. Šios pratybos yra dalis nuolatinių kariuomenės pastangų stiprinti savo gebėjimus reaguoti į šiuolaikines grėsmes, kurios tapo ypač aktualios stebint karą Ukrainoje.
Pratybų metu buvo simuliuojamos įvairios situacijos, kuriose kariai turėjo greitai ir efektyviai reaguoti į bepiločių orlaivių keliamas grėsmes. Dalyvavo apie 120 karių iš įvairių kariuomenės padalinių, įskaitant Oro gynybos batalioną ir Specialiųjų operacijų pajėgas.
Modernios grėsmės – modernūs atsakai
„Dronai tapo neatsiejama šiuolaikinio karo dalimi. Ukrainos konfliktas aiškiai parodė, kad gebėjimas aptikti ir neutralizuoti dronus yra kritiškai svarbus,” – teigė pratyboms vadovavęs pulkininkas leitenantas Darius Petraitis.
Kariai naudojo specialią elektroninės kovos įrangą, skirtą dronų aptikimui ir jų valdymo signalų slopinimui. Taip pat buvo išbandyti naujai įsigyti nešiojami priešdroniniai ginklai, galintys perimti bepiločių orlaivių kontrolę arba juos numušti.
Lietuvos kariuomenė 2023 metais įsigijo EDM4S Sky Wiper sistemas – lietuvių gamybos priešdroninę įrangą, kuri jau sėkmingai naudojama Ukrainoje. Šios sistemos leidžia efektyviai neutralizuoti dronus iki 5 km atstumu.
Baltijos jūros pakrantės gynybos specifika
Juodkrantė buvo pasirinkta neatsitiktinai – pratybos pakrantės zonoje leido kariams treniruotis specifinėmis sąlygomis, kurios būdingos Baltijos jūros regionui.
„Mūsų pakrantė turi strateginę reikšmę, todėl svarbu, kad kariai gebėtų veikti šioje aplinkoje. Jūros pakrantė sukuria papildomų iššūkių – vėjas, drėgmė, smėlis – visa tai veikia įrangos veikimą ir karių taktiką,” – paaiškino Karinių jūrų pajėgų atstovas.
Pratybose buvo simuliuojami įvairūs scenarijai, įskaitant žvalgybinių dronų aptikimą, kamikadzių dronų atakas ir koordinuotus dronų-rojų (angl. drone swarm) antskrydžius.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Pratybose taip pat dalyvavo NATO sąjungininkų stebėtojai iš Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Šis bendradarbiavimas leidžia dalintis patirtimi ir geriausiomis praktikomis tarp sąjungininkų.
„Kiekviena NATO šalis turi savo stipriąsias puses. Latviai turi puikią patirtį elektroninėje kovoje, estai – kibernetinėje gynyboje, o lenkai jau seniai investuoja į priešdroninę gynybą. Mes mokomės vieni iš kitų,” – pabrėžė Lietuvos kariuomenės atstovas.
Pasiruošimas rytojaus iššūkiams
Tokios pratybos padeda kariams geriau suprasti, kaip elgtis realiose situacijose ir kaip efektyviai naudoti turimą įrangą bei technologijas. Lietuvos kariuomenė nuolat tobulina savo gebėjimus ir siekia užtikrinti šalies saugumą, atsižvelgdama į besikeičiančią saugumo aplinką.
Krašto apsaugos ministerija šiemet padidino finansavimą priešdroninėms sistemoms – tam skirta per 15 milijonų eurų. Planuojama įsigyti ne tik gynybinių, bet ir puolamųjų dronų sistemų.
Dangaus skydas virš Baltijos
Šios pratybos Juodkrantėje – tik vienas žingsnis ilgame pasiruošimo kelyje. Dronų technologijos tobulėja žaibišku greičiu, ir tai, kas buvo efektyvu vakar, rytoj gali tapti pasenę. Lietuvos kariai tai puikiai supranta – jie ne tik mokosi naudoti naujausias technologijas, bet ir ugdo gebėjimą greitai prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.
Kaip parodė Ukrainos patirtis, kartais paprasčiausi sprendimai gali būti patys efektyviausi. Tačiau be nuolatinio mokymosi, praktikos ir tarptautinio bendradarbiavimo, net ir geriausia technika tampa bevertė. Šiandieninės pratybos Kuršių nerijoje – tai ne tik pasirengimas atremti dronų atakas, bet ir Lietuvos indėlis į bendrą NATO šalių saugumo architektūrą, kurioje kiekviena šalis stiprina savo gynybos grandį.
Kai kitą kartą išgirsite dūzgimą virš Baltijos jūros, galite būti ramūs – mūsų kariai žino, ką daryti.