Kariuomenės vadas įvertino operaciją Pabradėje: sėkmė ir pamokos ateičiai
Po neseniai įvykusios operacijos Pabradėje, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys pasidalijo savo įžvalgomis ir išvadomis apie šį įvykį. Jis pabrėžė, kad operacija buvo sėkminga ir atskleidė keletą svarbių aspektų, kuriuos reikėtų tobulinti ateityje.
Operacija vyko Generolo Silvestro Žukausko poligone, kur Lietuvos kariai kartu su NATO sąjungininkais treniravosi atremti hibridines grėsmes ir vykdyti gynybines operacijas sudėtingomis sąlygomis. Pratybose dalyvavo virš 1000 karių iš Lietuvos, JAV, Vokietijos ir kitų NATO šalių.
Vadas akcentavo, kad tokios operacijos yra būtinos siekiant užtikrinti šalies saugumą ir pasirengimą galimoms grėsmėms. Jis taip pat pažymėjo, kad bendradarbiavimas su sąjungininkais yra esminis veiksnys, padedantis stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
„Šios pratybos parodė, kad mūsų kariai puikiai susidoroja su užduotimis, tačiau taip pat atskleidė sritis, kuriose turime tobulėti. Ypač svarbu toliau stiprinti tarpusavio sąveiką su sąjungininkais ir tobulinti vadovavimo bei kontrolės sistemas,” – teigė gen. ltn. V. Rupšys.
Be to, kariuomenės vadas atkreipė dėmesį į technologijų svarbą šiuolaikinėje karyboje. Jis pabrėžė, kad būtina nuolat atnaujinti ir modernizuoti turimą įrangą, siekiant išlaikyti konkurencingumą ir efektyvumą.
Pabradės poligone buvo išbandytos naujos prieštankinės sistemos Javelin, taip pat dronų aptikimo ir neutralizavimo įranga, kuri tampa vis svarbesnė šiuolaikiniame mūšio lauke. Lietuvos kariuomenė neseniai įsigijo naujų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS, kurių elementai taip pat buvo integruoti į pratybų scenarijų.
Kalbėdamas apie personalo parengimą, vadas išreiškė pasitenkinimą karių profesionalumu ir atsidavimu. Tačiau jis taip pat pabrėžė, kad reikia nuolat investuoti į karių mokymus ir jų gebėjimų tobulinimą.
Rytų flango stiprinimas – prioritetas
Operacija Pabradėje buvo dalis platesnės NATO strategijos stiprinti rytinį aljanso flangą. Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais, NATO ženkliai padidino savo karių skaičių Baltijos šalyse. Lietuvoje dislokuota Vokietijos vadovaujama NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė (eFP), kuri aktyviai dalyvavo šiose pratybose.
„Matome, kad mūsų sąjungininkų įsitraukimas į regiono gynybą yra neprecedentinis. Tai suteikia mums pasitikėjimo, tačiau taip pat įpareigoja toliau stiprinti savo pajėgumus ir gebėjimus efektyviai veikti kartu,” – sakė kariuomenės vadas.
Apibendrindamas, kariuomenės vadas išreiškė pasitikėjimą Lietuvos gynybos sistema ir jos gebėjimu reaguoti į įvairias grėsmes. Jis pabrėžė, kad nuolatinis tobulėjimas ir pasirengimas yra raktas į sėkmę ir saugumą.
Žvilgsnis į ateitį: nuo pratybų iki realios gynybos
Pabradės operacija parodė, kad Lietuvos kariuomenė juda teisinga kryptimi, tačiau kelias dar ilgas. Krašto apsaugai skiriamas 2,75% BVP finansavimas leidžia nuosekliai modernizuoti pajėgas, tačiau šiuolaikinio karo realijos reikalauja dar didesnių investicijų į technologijas ir žmonių parengimą.
Generolas Rupšys pabrėžė, kad Lietuvos saugumas priklauso ne tik nuo technikos ar ginklų sistemų, bet ir nuo žmonių – tiek profesionalių karių, tiek šaulių, tiek rezervistų. Todėl pilietinis pasirengimas ir visuomenės įsitraukimas į šalies gynybą išlieka vienu svarbiausių prioritetų.
„Kiekviena tokia operacija – tai ne tik įgūdžių demonstravimas, bet ir mokymosi procesas. Mes mokomės iš kiekvienos klaidos, iš kiekvieno iššūkio, nes taikos metu padarytos išvados gali išgelbėti gyvybes, jei kada nors tektų ginti savo žemę,” – apibendrino kariuomenės vadas, pabrėždamas, kad Lietuva šiandien yra geriau pasirengusi nei bet kada anksčiau, tačiau budrumo atsipalaiduoti negali.