Lietuvos studentų duomenys atsidūrė JAV: plagiato sistema kelia privatumo klausimus
Lietuvos studentų, kurie naudojosi plagiato tikrinimo sistema, duomenys galimai atsidūrė JAV serveriuose. Ši informacija sukėlė susirūpinimą dėl asmens duomenų apsaugos ir privatumo. Plagiato tikrinimo sistema, kurią naudoja daugelis Lietuvos aukštųjų mokyklų, yra skirta užtikrinti akademinį sąžiningumą, tačiau dabar kyla klausimų dėl jos saugumo ir duomenų tvarkymo praktikos.
Tyrimo pradžia ir BDAR pažeidimai
Lietuvos institucijos pradėjo tyrimą, siekdamos išsiaiškinti, kaip ir kodėl studentų duomenys galėjo būti perduoti į užsienio serverius. Tai kelia susirūpinimą, nes asmens duomenų apsauga yra svarbi tiek studentams, tiek universitetams. Be to, kyla klausimų, ar buvo laikomasi Europos Sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimų.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) jau inicijavo tyrimą dėl galimų BDAR pažeidimų. Pagal preliminarius duomenis, mažiausiai 15 Lietuvos aukštųjų mokyklų naudoja tą pačią plagiato tikrinimo sistemą, kuri, kaip paaiškėjo, studentų darbus ir asmens duomenis saugo JAV esančiuose serveriuose.
Pagal BDAR reikalavimus, asmens duomenų perdavimas už ES ribų galimas tik esant tinkamoms apsaugos priemonėms arba aiškiam duomenų subjektų sutikimui. Šiuo atveju kyla abejonių, ar studentai buvo tinkamai informuoti ir ar davė tokį sutikimą.
Studentų reakcija ir reikalavimai
Studentai ir jų atstovai reikalauja aiškumo ir atsakomybės iš institucijų, kurios naudoja šią sistemą. Jie nori žinoti, kokie duomenys buvo perduoti, kaip jie buvo naudojami ir kokių veiksmų bus imtasi, siekiant užtikrinti, kad tokie incidentai nepasikartotų ateityje.
Lietuvos studentų sąjunga (LSS) išplatino pareiškimą, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl studentų privatumo. LSS prezidentas Vytautas Kučinskas teigė: „Studentai turi teisę žinoti, kas atsitiko su jų darbais ir asmeniniais duomenimis. Reikalaujame skaidrumo ir konkrečių veiksmų užtikrinant, kad tokios situacijos nepasikartotų.”
Socialiniuose tinkluose jau formuojasi studentų grupės, kurios svarsto galimybę kreiptis į teismą dėl galimo jų teisių pažeidimo. Kai kurie studentai reiškia nerimą, kad jų akademiniai darbai gali būti naudojami dirbtinio intelekto sistemų mokymui be jų žinios ar sutikimo.
Tarptautinis kontekstas
Šis atvejis nėra unikalus – panašūs incidentai jau buvo užfiksuoti kitose ES šalyse. 2022 m. Švedijos duomenų apsaugos institucija skyrė baudą universitetui, kuris naudojo plagiato tikrinimo sistemą, neužtikrinusią tinkamos studentų duomenų apsaugos. Olandijoje keli universitetai atsisakė naudoti populiarias plagiato tikrinimo sistemas dėl panašių privatumo problemų.
ES ir JAV duomenų apsaugos režimai skiriasi – ES BDAR laikomas vienu griežčiausių duomenų apsaugos reglamentų pasaulyje, o JAV duomenų apsaugos sistema yra fragmentiška ir dažnai mažiau ribojanti komercinį duomenų naudojimą.
Skaitmeninė dilema: saugumas ar patogumas?
Šis atvejis pabrėžia svarbą užtikrinti, kad technologijos, naudojamos švietimo srityje, būtų ne tik veiksmingos, bet ir saugios. Tai taip pat skatina diskusijas apie tai, kaip geriausiai apsaugoti studentų duomenis skaitmeninėje eroje. Lietuvos institucijos dabar turi imtis veiksmų, kad atkurti pasitikėjimą ir užtikrinti, jog studentų duomenys būtų tinkamai apsaugoti.
Švietimo ir mokslo ministerija jau pradėjo konsultacijas su aukštosiomis mokyklomis dėl alternatyvių plagiato tikrinimo sistemų, kurios atitiktų ES duomenų apsaugos reikalavimus. Vienas iš svarstomų variantų – sukurti bendrą Lietuvos aukštųjų mokyklų plagiato tikrinimo sistemą, kurios serveriai būtų ES teritorijoje.
Technologijų ekspertai pabrėžia, kad šiuolaikinėje skaitmeninėje aplinkoje svarbu rasti balansą tarp technologinių sprendimų efektyvumo ir duomenų apsaugos. Kol kas Lietuvos aukštosios mokyklos atsidūrė kryžkelėje: kaip užtikrinti akademinį sąžiningumą nepažeidžiant studentų privatumo?
Ateities iššūkiai skaitmeniniame švietime
Incidentas su plagiato tikrinimo sistema yra tik ledkalnio viršūnė – skaitmenizuojant švietimą, panašių iššūkių tik daugės. Studentų duomenų apsauga, intelektinės nuosavybės klausimai ir technologinių sprendimų saugumas tampa neatskiriama šiuolaikinio švietimo dalimi. Šis atvejis turėtų paskatinti visapusišką švietimo institucijų naudojamų technologijų auditą ir aiškesnių gairių sukūrimą. Juk akademinė laisvė ir sąžiningumas neturėtų būti užtikrinami privatumo kaina – šios vertybės turi papildyti viena kitą, o ne konkuruoti tarpusavyje. Kol institucijos ieško sprendimų, studentams lieka būti budriems ir aktyviai ginti savo teises skaitmeniniame pasaulyje, kuriame riba tarp naudos ir rizikos dažnai būna labai plona.