Šiltesnė vasara dar nereiškia, kad iš anksto galima tiksliai pasakyti, kurią savaitę kaitra bus stipriausia. Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF) 2026 metų karščio bangų analizė parodė, kur ilgalaikės prognozės pasiteisino, o kur jų galimybės vis dar ribotos. Tai svarbu ir Lietuvos gyventojams, planuojantiems atostogas ar besiruošiantiems pavojingiems orams.
Spalio 19 dieną paskelbtoje apžvalgoje ECMWF mokslininkas Linusas Magnussonas nagrinėjo gegužės–rugpjūčio karščius Europoje. Ilgesnio laikotarpio prognozės iš anksto signalizavo apie šiltesnių ir sausesnių orų tendenciją Vakarų ir Vidurio Europoje. Tačiau atskirų karščio bangų pradžią bei stiprumą numatyti buvo kur kas sunkiau, o aiškesnis vaizdas dažniausiai išryškėdavo tik artėjant pačiam reiškiniui.
Prieš tris savaites karštis jau buvo matyti, bet atrodė silpnesnis
Vienas iš nagrinėtų epizodų – karščio banga, prasidėjusi birželio 22 dieną prasidėjusią savaitę. Likus trims savaitėms prognozės gana gerai nurodė teritoriją, kurioje turėjo būti neįprastai šilta. Vis dėlto temperatūros nuokrypis ten buvo mažesnis nei vėlesnėse prognozėse.
Žvelgiant toliau, į keturių–šešių savaičių laikotarpį, modeliai padėjo įžvelgti bendrą šilumos tendenciją. Karščio pikus ir vėsesnes pertraukas jie skyrė prasčiau. Prancūzijos atveju antros savaitės prognozės pagavo pirmųjų trijų karščio epizodų laiką, bet rugpjūčio karščio bangos neatspindėjo.
Tai vieno sezono analizė, todėl jos rezultatų nereikėtų laikyti taisykle, kad kiekvieną būsimą kaitrą pavyks numatyti prieš tiek pat dienų.
Kodėl Lietuvoje vasaros vidurkis beveik įprastas, nors birželį pasiektas rekordas?
Lietuvos duomenys rodo, kiek daug gali paslėpti vienas sezono vidurkis. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, 2026 metų vasaros vidutinė temperatūra šalyje buvo 17,5 °C – vos 0,2 laipsnio aukštesnė už 1991–2020 metų normą. Liepa ir rugpjūtis buvo net vėsesni nei atitinkamų mėnesių daugiametis vidurkis.
Birželis, priešingai, išsiskyrė šiluma: birželio 28 dieną Druskininkuose užfiksuota 36,3 °C temperatūra tapo Lietuvos birželio rekordu. Taigi gana įprastas bendras vasaros rezultatas nepaneigia trumpo, bet labai stipraus karščio epizodo.
Todėl žinia apie „vidutinę vasarą“ mažai padeda tiems, kuriems konkrečią savaitę reikia dirbti lauke, rengti renginį ar prižiūrėti įkaitusį šiltnamį. Tokiems sprendimams reikia nuolat atnaujinamos artimiausių dienų prognozės.
Ką reiškia pažadas, kad bus „šilčiau už normą“?
Lietuvoje ilgalaikėse prognozėse taip pat pateikiami temperatūros ir kritulių nuokrypiai nuo daugiametės normos. „Meteo LT“ ilgalaikių prognozių puslapyje nurodoma, kad savaitinės prognozės rengiamos remiantis ECMWF duomenimis, o mėnesio prognozei atliekamas ekspertinis vertinimas, naudojant įvairius šaltinius.
Čia verta skirti du dalykus: koks gali būti visas laikotarpis ir kas vyks konkrečią dieną. Šiltesnio mėnesio prognozė negarantuoja, kad atostogų savaitgalį Palangoje bus saulėta. Be to, kelių laipsnių nuokrypis pats savaime nepasako, kiek dienų temperatūra viršys 30 laipsnių.
Kaip šia informacija pasinaudoti praktiškai?
Planuojant vasaros darbus ar keliones, ilgalaikę prognozę verta naudoti kaip pasiruošimo ženklą: numatyti pavėsį renginyje, pagalvoti apie patalpų vėsinimą, turėti atsarginį planą veiklai lauke. Tikslius darbų laikus ar dienos maršrutą geriau derinti pagal naujesnes prognozes ir oficialius perspėjimus.
ECMWF apžvalga paskelbta rudenį ir vertina jau praėjusios vasaros prognozes. Ji neprognozuoja, kad Lietuvą netrukus užklups karščiai, ir nenustato, kokia bus 2027 metų vasara. Jos praktinė nauda kita: ankstyvą šilumos signalą verta stebėti, bet sprendimus tikslinti artėjant konkrečioms dienoms.
