LRT tarybos pirmininkas susidūrė su sunkumais atsakant į klausimus dėl politinio neutralumo audito
LRT tarybos pirmininkas Gintaras Aleknonis praėjusį antradienį Seimo Kultūros komiteto posėdyje susidūrė su nemažais sunkumais atsakydamas į parlamentarų klausimus dėl nacionalinio transliuotojo politinio neutralumo audito. Aleknonis teigė, kad kai kurie klausimai negali būti atsakyti dėl uždarų posėdžių, kuriuose buvo aptariami konfidencialūs aspektai.
„Dalis informacijos buvo svarstoma uždaruose posėdžiuose ir pagal mūsų darbo reglamentą aš negaliu jos atskleisti”, – teigė Aleknonis, sulaukęs opozicijos atstovų priekaištų dėl nepakankamo skaidrumo.
Šis auditas buvo inicijuotas 2023 m. rudenį, siekiant užtikrinti, kad LRT išlaikytų savo nepriklausomumą ir nešališkumą politinių jėgų atžvilgiu. Auditą atliko nepriklausoma ekspertų grupė, vadovaujama Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto specialistų.
Politinio neutralumo užtikrinimas – iššūkis viešajam transliuotojui
LRT įstatymas įpareigoja nacionalinį transliuotoją užtikrinti objektyvią ir nešališką informaciją, atstovauti įvairioms visuomenės grupėms ir politinėms jėgoms. Tačiau praktikoje tai įgyvendinti nėra paprasta.
Žurnalistikos ekspertė dr. Deimantas Jastramskis pastebi: „Visuomeninis transliuotojas visada yra politinio dėmesio centre. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, nuolat kyla diskusijos dėl LRT turinio balanso, ypač rinkiminiais periodais.”
Audito metu buvo analizuojami LRT televizijos ir radijo programų turinys, žinių laidų svečių proporcijos, politikų pasisakymų trukmė ir kontekstas. Taip pat vertintas LRT internetinio portalo turinys.
Kritika iš skirtingų pusių
Nepaisant Aleknonio teiginių, kad LRT laikosi visų reikalavimų ir stengiasi užtikrinti skaidrumą savo veikloje, kai kurie tarybos nariai ir visuomenės atstovai išreiškė susirūpinimą dėl galimo politinio spaudimo.
Seimo narys Vytautas Juozapaitis atvirai kritikavo LRT tarybos darbą: „Kai kalbame apie nacionalinį transliuotoją, finansuojamą mokesčių mokėtojų pinigais, skaidrumo turi būti maksimaliai. Uždarų posėdžių praktika kelia daug klausimų.”
Tuo tarpu Lietuvos žurnalistų sąjungos atstovai išreiškė susirūpinimą dėl galimo politinio kišimosi į LRT veiklą. Jų teigimu, pernelyg dažni auditai ir tyrimai gali tapti spaudimo įrankiu nepriklausomai žiniasklaidai.
Pažymėtina, kad 2022 metais LRT biudžetas siekė beveik 50 mln. eurų, o 2023 metais jis buvo padidintas dar 5 proc. Tai lėmė didesnį politikų susidomėjimą, kaip naudojamos šios lėšos.
Europos kontekstas ir rekomendacijos
Europos transliuotojų sąjunga (EBU), kurios narė yra ir LRT, yra parengusi rekomendacijas dėl visuomeninių transliuotojų nepriklausomumo užtikrinimo. Jose pabrėžiama, kad politinio neutralumo auditai turi būti atliekami skaidriai, įtraukiant nepriklausomus ekspertus.
Audito rezultatai parodė, kad LRT iš esmės laikosi politinio neutralumo principų, tačiau buvo nustatyti keli atvejai, kai tam tikroms politinėms jėgoms buvo skirta neproporcingai daug arba mažai eterio laiko.
Žvilgsnis į ateitį: nepriklausoma žiniasklaida demokratijos sargyboje
Ši situacija sukėlė platesnes diskusijas apie viešųjų transliuotojų vaidmenį ir atsakomybę demokratinėje visuomenėje. Nepriklausoma žiniasklaida yra vienas iš demokratijos ramsčių, tačiau kartu ji privalo būti atskaitinga visuomenei.
Politinio neutralumo auditas – tik vienas iš instrumentų, padedančių užtikrinti balansą tarp nepriklausomumo ir atskaitomybės. Tačiau vien formalių procedūrų nepakanka – būtinas nuolatinis dialogas tarp žiniasklaidos, politikų ir visuomenės.
Kaip pažymėjo Europos Tarybos ekspertai, „visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas nėra savaiminis tikslas – tai priemonė užtikrinti, kad piliečiai gautų patikimą, įvairią ir kokybišką informaciją”. Šiame kontekste LRT tarybai teks ieškoti subtilios pusiausvyros tarp skaidrumo ir redakcinės autonomijos, nes tik taip bus išsaugotas visuomenės pasitikėjimas.