LRT tarybos pirmininkas susidūrė su Seimo narių klausimais dėl politinio neutralumo
LRT tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis nesugebėjo atsakyti į visus Seimo narių klausimus dėl LRT politinio neutralumo audito. Jis teigė, kad kai kurie klausimai buvo susiję su uždarais posėdžiais, todėl negalėjo pateikti išsamių atsakymų.
Seimo Kultūros komiteto posėdyje buvo aptariamas LRT politinio neutralumo klausimas, kuris kilo po to, kai buvo atliktas auditas. Gadeikis pabrėžė, kad LRT siekia išlaikyti politinį neutralumą ir laikosi visų reikalavimų, tačiau kai kurie klausimai reikalauja detalesnės analizės ir diskusijų už uždarų durų.
Seimo nariai išreiškė susirūpinimą dėl LRT veiklos skaidrumo ir ragino užtikrinti, kad visuomeninis transliuotojas išliktų nešališkas ir nepriklausomas.
Audito rezultatai kelia klausimus
Praėjusių metų pabaigoje inicijuotas LRT politinio neutralumo auditas buvo atliktas nepriklausomos audito įmonės „Media Monitor”. Tyrimo metu buvo analizuojama daugiau nei 500 valandų LRT eterio laiko, įskaitant žinių laidas, debatus ir aktualijų programas.
Audito rezultatai parodė, kad nors didžioji dalis LRT turinio atitinka nešališkumo kriterijus, buvo nustatyta keletas atvejų, kai tam tikroms politinėms jėgoms buvo skiriama neproporcingai daug eterio laiko. Ypač tai išryškėjo prieš savivaldos rinkimus 2023 metų pradžioje.
Kultūros komiteto narė Rasa Budbergytė posėdžio metu atkreipė dėmesį: „Visuomeninis transliuotojas turi užtikrinti visų politinių jėgų lygiavertį atstovavimą, ypač rinkimų laikotarpiu. Audito išvados rodo, kad yra ką tobulinti.”
Gadeikio pozicija
Liudvikas Gadeikis, LRT tarybos pirmininkas nuo 2021 metų, bandė aiškinti, kad LRT nuolat tobulina savo veiklos procesus ir reagavo į audito išvadas:
„Mes jau įgyvendinome dalį rekomendacijų, įskaitant naujų redakcinių gairių patvirtinimą ir papildomus mokymus žurnalistams. Tačiau kai kurie klausimai, susiję su konkrečiais personalo sprendimais ir vidine LRT struktūra, negali būti viešai aptariami dėl konfidencialumo įsipareigojimų.”
Gadeikis taip pat priminė, kad pagal LRT įstatymą, taryba turi išlaikyti nepriklausomumą nuo politinės įtakos, todėl kai kurie Seimo narių klausimai gali būti vertinami kaip bandymas daryti spaudimą.
Tarptautinis kontekstas
Visuomeninių transliuotojų nepriklausomumas yra aktuali tema visoje Europoje. Europos transliuotojų sąjunga (EBU) praėjusiais metais išreiškė susirūpinimą dėl politinio spaudimo visuomeniniams transliuotojams Lenkijoje, Vengrijoje ir kai kuriose kitose šalyse.
Lietuva iki šiol buvo vertinama kaip šalis, kurioje visuomeninis transliuotojas išlaiko gana aukštą nepriklausomumo lygį. Tarptautinės žiniasklaidos laisvės organizacijos „Reporters Without Borders” 2023 metų ataskaitoje Lietuva užėmė 28 vietą pasaulyje pagal žiniasklaidos laisvės indeksą.
Ateities iššūkiai ir lūkesčiai
Diskusija Seime atskleidė ne tik dabartines problemas, bet ir ilgalaikius iššūkius, su kuriais susiduria LRT. Skaitmeninė transformacija, jaunesnės auditorijos pritraukimas ir kova su dezinformacija reikalauja naujų sprendimų ir strategijų.
Kultūros komitetas nusprendė tęsti LRT veiklos stebėseną ir paprašė iki metų pabaigos pateikti ataskaitą apie audito rekomendacijų įgyvendinimą. Tuo pačiu komitetas pabrėžė, kad nešališkumas ir skaidrumas turi išlikti kertinėmis LRT vertybėmis.
Tarp nepriklausomumo ir atskaitomybės
LRT balansuoja ant plonos linijos tarp būtinos nepriklausomybės ir atskaitomybės visuomenei. Audito rezultatai ir įtempti pokalbiai Seime atskleidžia šią įtampą. Visuomeninis transliuotojas privalo išlikti atsparus politiniam spaudimui, tačiau kartu negali tapti „valstybe valstybėje”.
Galbūt svarbiausia šios diskusijos pamoka – visuomeninis transliuotojas išlieka demokratijos garantu tik tada, kai sugeba išlaikyti pusiausvyrą tarp kritiško žvilgsnio į valdžią ir sąžiningo visų politinių jėgų atstovavimo. Ši pusiausvyra nėra pasiekiama vienkartiniu sprendimu – tai nuolatinis procesas, reikalaujantis tiek LRT, tiek visuomenės budrumo.