Žurnalistas Andrius Ramanauskas kovoja teisme dėl žodžio laisvės
Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla, kurioje žinomas Lietuvos žurnalistas ir laidų vedėjas Andrius Ramanauskas bando užginčyti jam skirtą Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) įspėjimą. Šis įspėjimas buvo skirtas dėl tariamai netinkamo turinio, kuris buvo transliuotas vienoje iš jo laidų. Ramanauskas teigia, kad įspėjimas yra nepagrįstas ir pažeidžia jo, kaip žurnalisto, teises. Jis siekia, kad teismas pripažintų LRTK sprendimą neteisėtu ir jį panaikintų.
Ginčo esmė ir aplinkybės
LRTK įspėjimas Ramanauskui buvo skirtas po 2023 m. vasario mėnesį transliuotos laidos „Laikykitės ten”, kurioje, komisijos teigimu, buvo paskleista informacija, galimai pažeidžianti Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas. Konkrečiai, komisija įžvelgė pažeidimus dėl neva nesubalansuotos informacijos pateikimo ir tam tikrų politinių jėgų diskreditavimo.
Ramanauskas, geriau žinomas kaip Babrauskas, yra vienas ryškiausių Lietuvos žurnalistų, žinomas dėl savo tiesaus ir kartais kontroversiško stiliaus. Jo vedama laida „Laikykitės ten” transliuojama nuo 2016 metų ir yra tapusi viena populiariausių politinių-humoristinių laidų Lietuvoje.
Teisiniai argumentai
Teismo posėdžio metu Ramanausko advokatė Ingrida Botyrienė pabrėžė, kad LRTK sprendimas yra neproporcingas ir stokoja teisinio pagrindo. Ji teigė, kad komisija neatsižvelgė į kontekstą ir laidos formatą, kuris tradiciškai apima satyrą ir humorą.
„Žurnalistinė laisvė apima ir teisę į tam tikrą perdėjimą ar net provokaciją. Tai yra esminė demokratinės diskusijos dalis,” – teismo posėdyje teigė advokatė.
LRTK atstovai savo ruožtu gynė komisijos sprendimą, teigdami, kad net satyrinės laidos privalo laikytis pagrindinių žurnalistinės etikos principų ir vengti dezinformacijos.
Ši byla sulaukė didelio žiniasklaidos ir teisininkų bendruomenės dėmesio, nes jos baigtis gali turėti reikšmingų pasekmių žodžio laisvės riboms Lietuvoje. Žurnalistų sąjunga išreiškė susirūpinimą dėl galimo precedento, kuris leistų reguliuojančioms institucijoms pernelyg plačiai interpretuoti, kas yra tinkamas žiniasklaidos turinys.
Platesnė problematika
Ramanausko byla nėra pirmas kartas, kai LRTK sprendimai sulaukia kritikos. 2021 metais komisija buvo kritikuojama dėl sprendimo sustabdyti televizijos kanalo „RTR Planeta” retransliaciją Lietuvoje, o 2022 metais – dėl draudimo transliuoti kanalą „NTV Mir Lithuania”. Nors šie sprendimai buvo priimti dėl dezinformacijos platinimo, kritikai teigė, kad tai gali būti žingsnis link cenzūros.
Žiniasklaidos ekspertai pastebi, kad pastaraisiais metais Europoje pastebima tendencija griežtinti žiniasklaidos reguliavimą, ypač kovojant su dezinformacija. Tačiau kartu kyla klausimas, kur brėžti ribą tarp būtinos reguliacijos ir žodžio laisvės suvaržymo.
Kova dėl mikrofono: kur baigiasi satyra ir prasideda atsakomybė?
Teismo posėdžio metu buvo išklausyti abiejų šalių argumentai, o sprendimas šioje byloje bus priimtas artimiausiu metu. Ramanauskas pabrėžia, kad žiniasklaidos laisvė yra esminė demokratinės visuomenės dalis, ir tikisi, kad teismas priims sprendimą, kuris užtikrins šios laisvės apsaugą.
Ši byla iškelia fundamentalų klausimą – kaip suderinti žodžio laisvę su atsakomybe už viešai skleidžiamą turinį. Nepriklausomai nuo teismo sprendimo, diskusija apie šią pusiausvyrą neabejotinai tęsis. Žurnalistai, teisininkai ir visuomenė turės ir toliau ieškoti atsakymo, kaip išsaugoti demokratinį žodžio laisvės principą, kartu užtikrinant, kad viešojoje erdvėje skambantis žodis būtų pagrįstas faktais ir pagarba. Galbūt svarbiausia šios bylos pamoka – kad tikroji žodžio laisvė neatsiejama nuo nuolatinio dialogo apie jos ribas.