Putino keršto pažadai: tarp retorikos ir realių galimybių
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai pažadėjo keršyti Ukrainai už neseniai įvykdytą ataką prieš Krymo tiltą. Šis pareiškimas sukėlė nerimą tiek Ukrainoje, tiek tarptautinėje bendruomenėje. Lietuvos politologas ir saugumo ekspertas Marius Mažeikis teigia, kad Putino grasinimai gali reikšti didelio masto ataką, tačiau tai nebūtinai bus visiškas košmaras, kaip kai kurie baiminasi.
Mažeikis pabrėžia, kad Rusija turi ribotas galimybes įgyvendinti savo grasinimus, nes jos karinės pajėgos jau yra išsekusios dėl ilgalaikio karo Ukrainoje. Be to, tarptautinė bendruomenė, įskaitant NATO šalis, yra pasirengusi reaguoti į bet kokius Rusijos veiksmus, kurie gali kelti grėsmę regioniniam saugumui.
Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Putino retorika dažnai yra skirta vidaus auditorijai, siekiant sustiprinti savo pozicijas Rusijos viduje. Tačiau, nepaisant to, Ukrainai ir jos sąjungininkams būtina išlikti budriems ir pasirengusiems bet kokiems netikėtumams.
Mažeikis mano, kad nors Putino grasinimai yra rimti, jie neturėtų būti pervertinami. Svarbu išlaikyti šaltą protą ir tęsti tarptautinį spaudimą Rusijai, siekiant užkirsti kelią tolesnei eskalacijai.
Krymo tilto strateginė reikšmė
Krymo tiltas, oficialiai vadinamas Kerčės tiltu, nėra tik transporto jungtis – tai strateginis objektas, simbolizuojantis Rusijos pretenzijas į neteisėtai aneksuotą Krymą. 2018 m. atidarytas tiltas yra ilgiausias Europoje (19 km) ir jungia Rusijos Krasnodaro kraštą su okupuotu Krymo pusiasaliu.
Ukrainos pajėgos jau anksčiau yra atakavusios šį tiltą – 2022 m. spalio mėnesį įvykdytas sprogimas laikinai sutrikdė tiek geležinkelio, tiek automobilių eismą. Dabartinė ataka – jau trečias rimtas smūgis šiam objektui per pastaruosius dvejus metus.
Karo analitikai pabrėžia, kad tiltas yra esminis logistikos mazgas Rusijos karinėms pajėgoms, per jį į Krymą gabenama karinė technika, amunicija ir kiti ištekliai, reikalingi okupacinei kariuomenei pietinėje Ukrainos dalyje.
Rusijos atsakymo galimybės
Kariniai ekspertai vertina, kad Rusijos keršto veiksmai gali pasireikšti keliais būdais. Viena tikėtiniausių reakcijų – intensyvesnės raketinės atakos prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą, ypač energetikos objektus, artėjant šaltajam sezonui.
„Rusija jau dabar turi sunkumų su raketų atsargomis, ypač su tikslaus nutaikymo sparnuotosiomis raketomis”, – teigia Vašingtono strateginių ir tarptautinių studijų centro analitikas Dmitrijus Alperovičius. „Tačiau jie vis dar turi nemažai senesnio tipo balistinių raketų, kurios gali būti panaudotos masiniams smūgiams”.
Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusija pastaruoju metu sukaupė apie 100 raketų įvairaus tipo masiniams smūgiams, tačiau tai gerokai mažiau nei ankstesniais karo etapais.
Tarptautinės bendruomenės reakcija
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas neseniai pareiškė, kad Aljansas atidžiai stebi situaciją ir yra pasirengęs reaguoti į bet kokią eskalaciją. JAV valstybės departamento atstovas pabrėžė, kad Vašingtonas palaiko Ukrainos teisę gintis ir atakuoti karinius taikinius, įskaitant tuos, kurie yra okupuotose teritorijose.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis po Putino grasinimų pakartojo ES įsipareigojimą remti Ukrainą „tiek, kiek reikės”. Tuo tarpu Lenkija ir Baltijos šalys paragino sąjungininkus panaikinti visus apribojimus Ukrainai naudoti Vakarų tiekiamą ginkluotę smūgiams Rusijos teritorijoje.
Propagandos fronte
Rusijos valstybinė žiniasklaida aktyviai naudoja Putino grasinimus vidaus propagandai stiprinti. Televizijos laidose ekspertai ir politikai ragina „galutinai išspręsti Ukrainos klausimą”, o socialiniuose tinkluose platinami raginamai atsakyti „triuškinančiu smūgiu”.
Mažeikis pastebi, kad tokia retorika turi dvejopą tikslą: nuraminti vidaus auditoriją, parodant, kad Rusija „nenusileis”, ir psichologiškai paveikti Ukrainos gyventojus bei Vakarų visuomenę, bandant sukelti nuovargį ir baimę.
Tarp grasinimų ir realybės: ko tikėtis toliau
Putino grasinimų rimtumas neturėtų būti nei pervertinamas, nei nuvertinamas. Istorija rodo, kad Rusijos lyderis retai kada blefuoja, tačiau jo veiksmai dažnai būna riboti realių galimybių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, reaguodamas į Putino grasinimus, paragino šalies gyventojus būti budrius, bet nepasikliauti baimei. „Mes išgyvenome šimtus tokių grasinimų. Rusija smogs ne dėl keršto, o dėl to, kad nori mus sunaikinti. Mūsų užduotis – neleisti jiems to padaryti,” – sakė jis.
Tarptautinė parama Ukrainai išlieka esminiu veiksniu, galinčiu atgrasyti Rusiją nuo drastiškų veiksmų. Kaip pastebi Mažeikis, „Putino režimas visada skaičiuoja kaštus ir naudą. Jei Vakarai išliks vieningi ir ryžtingi, Rusijos galimybės eskaluoti konfliktą išliks ribotos”.
Nepaisant grasinimų audros, realybė diktuoja savo taisykles – Rusijos kariniai pajėgumai yra gerokai išsekę, o tarptautinės sankcijos toliau silpnina jos ekonomiką. Tačiau tai nepanaikina pavojaus – desperatiški režimai kartais imasi neracionalių veiksmų, todėl budrumas ir pasirengimas išlieka būtini tiek Ukrainai, tiek visam demokratiniam pasauliui.