Poligrafo tyrimų taikymo išplėtimas – žingsnis nacionalinio saugumo link
Lietuvos Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos siūlymui išplėsti asmenų, kuriems gali būti taikomas poligrafo tyrimas, ratą. Šis sprendimas priimtas siekiant sustiprinti nacionalinį saugumą ir užtikrinti, kad asmenys, dirbantys su slapta informacija, būtų patikimi.
Pagal naująjį siūlymą, poligrafo tyrimai galės būti taikomi ne tik kariuomenės ir žvalgybos tarnybų darbuotojams, bet ir kitiems asmenims, kurie turi prieigą prie slaptos informacijos arba dirba su jautriais duomenimis. Tai apima ir tam tikrus valstybės tarnautojus bei kitus asmenis, kurių veikla gali turėti įtakos nacionaliniam saugumui.
Poligrafo tyrimai, dar vadinami melo detektoriaus testais, yra naudojami siekiant nustatyti, ar asmuo sako tiesą. Tyrimo metu matuojami įvairūs fiziologiniai rodikliai, tokie kaip širdies ritmas, kvėpavimas ir prakaitavimas, kurie gali kisti, kai žmogus meluoja.
Platesnis kontekstas ir tarptautinė praktika
Lietuvos sprendimas išplėsti poligrafo taikymą nėra išskirtinis tarptautiniame kontekste. JAV, Rusija, Izraelis ir kitos šalys jau seniai taiko šį metodą kritinėse saugumo srityse. JAV poligrafas naudojamas FBI, CŽV ir kitose saugumo tarnybose, kur patikrinami tiek nauji darbuotojai, tiek periodiškai tikrinami esami.
Pagal Lietuvos žvalgybos įstatymą, šiuo metu poligrafo patikrinimus gali atlikti Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamentas. Naujasis siūlymas išplėstų šią praktiką, įtraukiant daugiau institucijų ir pareigūnų, ypač tų, kurie dirba su strategiškai svarbia infrastruktūra, energetikos sektoriumi ir kibernetiniu saugumu.
Krašto apsaugos ministerija teigia, kad šis žingsnis yra būtinas, siekiant užtikrinti, jog asmenys, turintys prieigą prie slaptos informacijos, būtų patikimi ir nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Ministerija taip pat pabrėžia, kad poligrafo tyrimai bus atliekami laikantis visų teisės aktų ir žmogaus teisių reikalavimų.
Kritika ir diskusijos
Vis dėlto, šis siūlymas sulaukė ir kritikos. Kai kurie teigia, kad poligrafo tyrimai nėra visiškai patikimi ir gali būti klaidingai interpretuojami. Be to, kyla klausimų dėl asmens privatumo ir teisių apsaugos.
Lietuvos žmogaus teisių centras išreiškė susirūpinimą, kad poligrafo naudojimas gali pažeisti asmens privatumą. Moksliniai tyrimai rodo, kad poligrafo tikslumas svyruoja nuo 65% iki 90%, priklausomai nuo tyrimo metodologijos ir testuojamojo psichologinės būklės.
Teisininkas Vytautas Mizaras viešai pasisakė, kad „poligrafo naudojimas turi būti griežtai reglamentuotas ir taikomas tik išimtiniais atvejais, kai kyla realios grėsmės nacionaliniam saugumui„. Jis taip pat pabrėžė, kad rezultatai neturėtų būti vienintelis sprendimo pagrindas.
Nepaisant to, Vyriausybė mano, kad šis žingsnis yra būtinas siekiant užtikrinti valstybės saugumą ir apsaugoti slaptą informaciją nuo galimų grėsmių. Dabar siūlymas bus svarstomas Seime, kur bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo įgyvendinimo.
Tarp tiesos ir saugumo: balanso paieškos
Poligrafo tyrimų išplėtimas Lietuvoje atspindi platesnę tendenciją Baltijos regione, kur didėjant hibridinėms grėsmėms ieškoma naujų būdų apsaugoti valstybės interesus. Estija jau įgyvendino panašias priemones 2018 metais, o Latvija svarsto analogiškus pakeitimus.
Galiausiai, kalbant apie poligrafo naudojimą, visuomet išlieka įtampa tarp saugumo poreikių ir asmens teisių. Nors technologija nėra tobula, geopolitinių įtampų kontekste ji tampa dar vienu įrankiu valstybės gynybos arsenale. Svarbu, kad šio įrankio naudojimas būtų skaidrus, teisiškai pagrįstas ir proporcingas grėsmėms, su kuriomis susiduria šiuolaikinė Lietuva. Kaip sakė buvęs VSD vadovas Gediminas Grina: „Saugumas nėra absoliutus – tai nuolatinis kompromisų ir rizikų valdymo procesas, kuriame turime rasti tinkamą balansą tarp laisvės ir apsaugos.”