Vyriausybės iniciatyva: naujas vėjas NVO sektoriui
Lietuvos Vyriausybė pateikė siūlymus tobulinti nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklą reglamentuojančius įstatymus. Šie siūlymai yra skirti pagerinti NVO veiklos sąlygas ir užtikrinti jų skaidrumą bei efektyvumą. Pataisos apima įvairius aspektus, tokius kaip finansavimo mechanizmų tobulinimas, administracinės naštos mažinimas ir didesnis bendradarbiavimas su valstybinėmis institucijomis.
Administracinės kliūtys mažėja
Vienas iš pagrindinių siūlymų yra supaprastinti NVO registracijos procesą, siekiant pritraukti daugiau organizacijų į oficialų registrą. Taip pat siūloma įvesti aiškesnes taisykles dėl finansinės atskaitomybės, kad būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir pasitikėjimas NVO veikla.
Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 18 tūkstančių NVO, tačiau remiantis Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro duomenimis, tik apie 30% jų yra aktyvios. Sudėtingos registracijos procedūros ir biurokratinės kliūtys dažnai atbaido potencialius pilietinių iniciatyvų organizatorius.
Naujas finansavimo modelis
Be to, Vyriausybė siūlo sukurti specialų fondą, kuris remtų NVO projektus, ypač tuos, kurie orientuoti į socialines problemas ir bendruomenių stiprinimą. Šis fondas galėtų būti finansuojamas tiek iš valstybės biudžeto, tiek iš privačių rėmėjų lėšų.
Naujas fondas veiktų panašiai kaip Skandinavijos šalyse jau seniai taikomi modeliai, kur visuomenės poreikiams atliepti skiriamas finansavimas pasiekia organizacijas su minimaliomis biurokratinėmis procedūromis. Planuojama, kad pradinė fondo kapitalizacija sieks 5 mln. eurų, o vėliau bus ieškoma būdų pritraukti privačias lėšas per mokestines lengvatas ir kitus skatinimo mechanizmus.
Europos praktika Lietuvos kontekste
Vyriausybės pasiūlymai remiasi gerąja Europos praktika. Estijoje jau dešimtmetį veikia Pilietinės visuomenės fondas, kuris tapo sėkmingu pavyzdžiu regione. Lenkijoje įdiegta 1% gyventojų pajamų mokesčio perskirstymo NVO sistema kasmet surenka apie 200 mln. eurų.
Lietuvoje taip pat siūloma praplėsti 1,2% GPM skyrimo mechanizmą, suteikiant galimybę gyventojams dalį mokesčių nukreipti į bendrą NVO fondą, iš kurio lėšos būtų paskirstomos konkursų būdu.
Vyriausybės atstovai pabrėžia, kad šios pataisos yra būtinos siekiant užtikrinti, jog NVO sektorius Lietuvoje būtų stiprus ir gebėtų efektyviai spręsti visuomenės problemas. Tikimasi, kad šie pakeitimai padės NVO tapti dar svarbesniais partneriais tiek valstybės, tiek privačiame sektoriuje, prisidedant prie visuomenės gerovės kūrimo.
Pilietinės visuomenės ateitis mūsų rankose
Nauji įstatymo pakeitimai gali tapti lūžio tašku Lietuvos pilietinės visuomenės raidoje. Statistika rodo, kad šalyse su stipriu NVO sektoriumi piliečiai jaučiasi laimingesni, labiau pasitiki valdžios institucijomis ir aktyviau dalyvauja demokratiniuose procesuose. Lietuva, nors ir pasiekusi nemažai per tris dešimtmečius, vis dar atsilieka nuo Vakarų Europos šalių pagal pilietinį aktyvumą ir NVO sektoriaus dydį.
Šie pokyčiai – tai ne tik biurokratinė reforma, bet ir galimybė kiekvienam iš mūsų aktyviau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą. Kai valstybė sukuria palankią terpę pilietinėms iniciatyvoms, laimi visi – ir piliečiai, ir valdžia, ir verslas. Belieka tikėtis, kad šie pasiūlymai neliks tik popieriuje, o taps realiais veiksmais, kurie padės Lietuvai žengti dar vieną žingsnį brandžios demokratijos link.