Miškų savininkų teisės: nuo poilsio namelių iki bunkerių
Lietuvoje vis dažniau diskutuojama apie miškų savininkų teises ir galimybes statyti įvairius objektus savo valdose. Nors dažniausiai kalbama apie poilsinių namelių statybas, kai kurie savininkai siūlo apsvarstyti ir kitokius projektus, pavyzdžiui, bunkerių statybas. Ši idėja kyla iš poreikio užtikrinti saugumą ir pasirengimą įvairioms situacijoms, kurios gali kilti ateityje.
Miškų savininkų argumentai
Miškų savininkai teigia, kad dabartiniai įstatymai ir reglamentai dažnai riboja jų galimybes pilnai išnaudoti savo nuosavybę. Jie pabrėžia, kad miškai gali būti ne tik poilsio, bet ir saugumo vieta, ypač atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir klimato kaitos keliamus iššūkius. Bunkerių statybos galėtų būti viena iš priemonių, leidžiančių pasirengti galimoms krizėms.
Pasak Lietuvos miškų savininkų asociacijos (LMSA) duomenų, šalyje yra apie 250 000 privačių miškų savininkų, kuriems priklauso beveik 40% visų Lietuvos miškų. Daugelis jų jaučiasi suvaržyti dėl griežtų reglamentų, kurie riboja statybas miško žemėje.
Teisinė situacija
Šiuo metu Lietuvos miškų įstatymas ir Saugomų teritorijų įstatymas griežtai reglamentuoja, ką galima statyti miško žemėje. Pagal galiojančius teisės aktus, miško žemėje leidžiama statyti tik miškų ūkio paskirties pastatus, o kitos paskirties statiniai galimi tik išimtiniais atvejais, gavus specialius leidimus ir pakeitus žemės paskirtį.
2021 m. Aplinkos ministerijos duomenimis, per metus išduodama vos apie 150-200 leidimų statyboms miško žemėje, ir dauguma jų – būtent miškų ūkio paskirties statiniams.
Bunkeriai miškuose: užsienio patirtis
Įdomu tai, kad bunkerių statyba privačiuose miškuose nėra naujas reiškinys pasauliniu mastu. Pavyzdžiui, Suomijoje ir Švedijoje privatiems asmenims leidžiama įrengti slėptuves savo valdose, jei jos atitinka tam tikrus saugumo ir aplinkosaugos reikalavimus.
JAV kai kuriose valstijose, ypač Montanoje ir Vajominge, „preperių” (angl. preppers) judėjimas aktyviai propaguoja slėptuvių statybą miškuose. Šios valstijos turi specialias nuostatas, leidžiančias tokias statybas, jei jos nepažeidžia ekologinės pusiausvyros.
Iššūkiai ir prieštaravimai
Vis dėlto, tokios idėjos susiduria su įvairiais iššūkiais. Pirma, reikėtų keisti esamus teisės aktus, kad būtų galima įteisinti tokių objektų statybas miškuose. Antra, būtina užtikrinti, kad tokios statybos nekenktų aplinkai ir būtų suderintos su gamtosaugos reikalavimais. Trečia, svarbu įvertinti, kaip tokie projektai paveiktų vietos bendruomenes ir jų interesus.
Aplinkosaugos organizacijos, tokios kaip „Lietuvos žaliųjų judėjimas”, išreiškia susirūpinimą dėl galimo miškų fragmentacijos didėjimo. Jų teigimu, kiekviena nauja statyba miške – nesvarbu, ar tai poilsio namelis, ar bunkeris – mažina biologinę įvairovę ir kenkia ekosistemoms.
Tarp laisvės ir atsakomybės: žvilgsnis į ateitį
Diskusijos apie miškų naudojimą ir jų savininkų teises Lietuvoje tęsiasi, ir tikėtina, kad ateityje bus ieškoma kompromisų, kurie leistų suderinti skirtingus interesus. Miškų savininkai tikisi, kad jų balsas bus išgirstas, o jų siūlomos idėjos bus rimtai svarstomos.
Galbūt sprendimas slypi ne visiškai laisvose statybose, o tikslingame reguliavime, kuris leistų tam tikrų objektų statybą specifinėse zonose, taikant griežtus aplinkosaugos reikalavimus. Taip būtų išlaikyta pusiausvyra tarp privačios nuosavybės teisių ir visuomenės intereso išsaugoti miškus ateities kartoms.
Kaip parodė 2022 m. Eurobarometro apklausa, net 87% lietuvių mano, kad miškai yra nacionalinis turtas, kurį reikia saugoti, tačiau tuo pat metu 64% pritaria nuomonei, kad miško savininkai turėtų turėti daugiau laisvės spręsti, kaip naudoti savo valdas. Šis dvilypumas atspindi sudėtingą santykį tarp laisvės ir atsakomybės, kuris ir toliau formuos Lietuvos miškų politiką.