Lietuvos kalinimo sąlygos: tarp kritikos ir pokyčių
Lietuvoje kalinimo sąlygos jau seniai kelia susirūpinimą tiek vietos, tiek tarptautiniu mastu. Lietuvos kalėjimų sistema dažnai kritikuojama dėl prastų sąlygų, kurios kartais lyginamos su vergove. Šios problemos apima perpildytus kalėjimus, nepakankamą sveikatos priežiūrą, prastą maitinimą ir nepakankamą kalinių užimtumą.
Europos Tarybos Komitetas prieš kankinimą (CPT) savo ataskaitose ne kartą atkreipė dėmesį į Lietuvos įkalinimo įstaigų problemas. 2021 m. paskelbtoje ataskaitoje komitetas pažymėjo, kad kai kuriuose Lietuvos kalėjimuose vis dar pasitaiko atvejų, kai kalinius prižiūrintys pareigūnai naudoja fizinį smurtą. Taip pat buvo pastebėta, kad kamerose tenka vos 3-4 kvadratiniai metrai vienam asmeniui, kai tarptautinis standartas yra mažiausiai 6 kvadratiniai metrai.
Lietuvos kalėjimų tarnyba (LKT) nuolat pabrėžia būtinybę gerinti kalinimo sąlygas, siekiant užtikrinti žmogaus teisių laikymąsi ir pagerinti kalinių reabilitacijos galimybes. Tačiau šie pokyčiai reikalauja didelių investicijų ir politinės valios, kurios dažnai trūksta.
Infrastruktūros modernizavimo iššūkiai
Naujo kalėjimo statybos projektai dažnai susiduria su skeptiškumu ir kritika dėl didelių išlaidų ir abejonių dėl jų efektyvumo. Vis dėlto, LKT teigia, kad modernių kalėjimų infrastruktūra yra būtina siekiant užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas ir sumažinti recidyvizmą.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos modernizavimo projektas, kurio vertė siekia apie 30 mln. eurų. Projekto tikslas – pagerinti kalinimo sąlygas ir sukurti tinkamą aplinką resocializacijai. Tačiau projektas susidūrė su vėlavimais ir biudžeto viršijimais, kas sukėlė papildomą visuomenės nepasitenkinimą.
2018 m. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo atlikta dalinė renovacija, tačiau ji neišsprendė visų problemų. Pagal Teisingumo ministerijos duomenis, Lietuvoje veikia 8 įkalinimo įstaigos, kurių dauguma buvo pastatytos sovietmečiu ir neatitinka šiuolaikinių standartų.
Alternatyvūs sprendimai
Kritikai teigia, kad vietoj naujų kalėjimų statybos, reikėtų daugiau dėmesio skirti esamų kalėjimų sąlygų gerinimui ir alternatyvių bausmių taikymui, tokių kaip probacija ar bendruomenės darbai. Tai galėtų padėti sumažinti kalėjimų perpildymą ir pagerinti kalinių integraciją į visuomenę po bausmės atlikimo.
Elektroninės stebėsenos priemonių taikymas Lietuvoje pradėtas 2012 m., tačiau jų naudojimas išlieka ribotas. 2022 m. duomenimis, elektroninė stebėsena buvo taikoma tik apie 200 asmenų, kai tuo tarpu Skandinavijos šalyse šis skaičius siekia tūkstančius.
Probacijos tarnybos duomenimis, asmenys, kuriems taikomos alternatyvios bausmės, rečiau grįžta į nusikalstamą veiklą – recidyvo lygis siekia apie 25%, palyginti su 60% tarp asmenų, atlikusių bausmę įkalinimo įstaigose.
Anapus grotų: žvilgsnis į ateitį
Lietuvos valdžios institucijos susiduria su iššūkiu rasti pusiausvyrą tarp būtinybės modernizuoti kalėjimų sistemą ir efektyviai panaudoti ribotus išteklius. Šis klausimas reikalauja nuolatinio dėmesio ir diskusijų, siekiant rasti geriausius sprendimus tiek kalinių, tiek visuomenės interesams.
Skandinavijos šalių patirtis rodo, kad humaniškas požiūris į kalinius ir orientacija į reabilitaciją, o ne baudimą, duoda geresnių rezultatų mažinant nusikalstamumą. Norvegijoje, kur kalinimo sąlygos laikomos vienomis geriausių pasaulyje, recidyvo lygis yra vos 20%.
Kol Lietuva ieško savo kelio reformuojant bausmių vykdymo sistemą, tūkstančiai žmonių ir toliau atlieka bausmes sąlygomis, kurios ne tik pažeidžia jų orumą, bet ir mažina galimybes sėkmingai grįžti į visuomenę. Galbūt laikas pripažinti, kad tikrasis kalėjimų sistemos efektyvumas matuojamas ne pastatytų sienų aukščiu, o sugebėjimu pakeisti žmonių gyvenimus.