Politinė įtampa dėl mokesčių reformos: Skvernelio ir Palucko akistata
Lietuvos Seime pasiekus mokesčių pakeitimams, buvęs premjeras Saulius Skvernelis išreiškė savo nuomonę apie šiuos pokyčius ir pateikė pastabas socialdemokratų lyderiui Gintautui Paluckui. Skvernelis teigė, kad mokesčių reforma turėjo būti vykdoma kitaip, ir kritikavo dabartinį požiūrį į mokesčių politiką. Jis pabrėžė, kad svarbu atsižvelgti į ilgalaikį poveikį ekonomikai ir socialinei gerovei, o ne tik į trumpalaikius rezultatus.
Skvernelis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl galimo neigiamo poveikio mažas pajamas gaunantiems gyventojams ir ragino ieškoti subalansuotų sprendimų, kurie užtikrintų teisingą mokesčių naštos paskirstymą. Tuo tarpu Paluckas gynė siūlomus pakeitimus, teigdamas, kad jie yra būtini siekiant užtikrinti socialinį teisingumą ir mažinti pajamų nelygybę.
Reformos detalės ir kritikos taškai
Naujoji mokesčių reforma, kurią siūlo dabartinė valdančioji koalicija, numato gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumo didinimą, kai didesnėms pajamoms būtų taikomi aukštesni tarifai. Konkrečiai, siūloma įvesti naują 32% GPM tarifą pajamoms, viršijančioms 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus (maždaug 190 000 eurų).
Buvęs premjeras S. Skvernelis, dabartinis partijos „Vardan Lietuvos” lyderis, spaudos konferencijoje nurodė, kad tokia reforma gali paskatinti šešėlinės ekonomikos augimą. „Kai mokesčių našta tampa per didelė, žmonės ieško būdų jos išvengti. Tai matėme ne kartą Lietuvos istorijoje,” – teigė Skvernelis.
Jis taip pat priminė, kad jo vadovaujama vyriausybė 2018-2020 metais vykdė mokesčių reformą, kuri buvo orientuota į mokesčių sistemos supaprastinimą ir darbo jėgos apmokestinimo mažinimą, ypač mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.
Palucko argumentai už reformą
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, reaguodamas į kritiką, pabrėžė, kad Lietuva išlieka viena iš ES valstybių, kurioje pajamų nelygybė yra didžiausia. Pasak jo, 2022 metų duomenimis, Lietuvos Gini koeficientas, matuojantis pajamų nelygybę, siekė 35,4 ir buvo vienas aukščiausių Europos Sąjungoje.
„Mūsų siūloma reforma yra žingsnis teisingumo link. Negalime toliau ignoruoti fakto, kad 10% turtingiausių lietuvių valdo beveik 70% šalies turto,” – Seimo posėdyje argumentavo Paluckas.
Jis taip pat pažymėjo, kad reforma apima ne tik GPM pakeitimus, bet ir nekilnojamojo turto mokesčio (NTM) bazės plėtimą, kuris, anot jo, yra būtinas siekiant užtikrinti teisingesnį turto apmokestinimą.
Ekonomistų vertinimai
Lietuvos banko ekonomistai išreiškė nuosaikią poziciją, teigdami, kad mokesčių reforma turėtų būti vykdoma atsargiai, atsižvelgiant į dabartinę ekonominę situaciją. Jie pabrėžė, kad Lietuvos ekonomika 2023 metais augo vos 0,3%, o 2024 metams prognozuojamas 2,1% augimas vis dar lieka trapus.
Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Romas Lazutka, komentuodamas situaciją, teigė: „Progresiniai mokesčiai yra standartinė praktika daugelyje išsivysčiusių šalių. Tačiau svarbu, kad reforma būtų įgyvendinama palaipsniui, suteikiant verslui ir gyventojams laiko prisitaikyti.”
Tarp kūjo ir priekalo: kas laukia Lietuvos mokesčių mokėtojų?
Diskusijos dėl mokesčių reformos Seime tęsiasi, o politikai ieško kompromisų, kurie atitiktų tiek ekonominius, tiek socialinius tikslus. Akivaizdu, kad mokesčių politika išlieka vienu labiausiai politizuotų klausimų Lietuvoje, kur susiduria skirtingos ideologinės nuostatos ir ekonominiai interesai.
Skvernelio ir Palucko debatai atspindi gilesnį skilimą Lietuvos politikoje – tarp liberalesnio požiūrio į ekonomiką ir socialdemokratinių vertybių. Nepaisant šių skirtumų, abi pusės pripažįsta, kad mokesčių sistema turi būti teisinga ir skatinanti ekonomikos augimą. Klausimas lieka – ar pavyks rasti tokį modelį, kuris sumažintų nelygybę nesukeldamas neigiamų pasekmių verslo aplinkai ir ekonomikos konkurencingumui?
Galutinis reformos variantas tikriausiai bus kompromisas, atspindintis įvairias įtakas ir interesus. Tačiau viena aišku – Lietuva stovi kryžkelėje, kur sprendimai dėl mokesčių sistemos gali nulemti šalies ekonominę ir socialinę raidą ateinantiems dešimtmečiams.