Skvernelis kritikuoja Palucką dėl pozicijos mokesčių reformos klausimu
Lietuvos Seime pasiekus mokesčių pakeitimams, buvęs premjeras Saulius Skvernelis išreiškė savo nuomonę apie šiuos pokyčius ir pateikė pastabas socialdemokratų lyderiui Gintautui Paluckui. Skvernelis teigė, kad Paluckas turėjo elgtis kitaip, kai buvo svarstomi mokesčių reformos klausimai. Jis pabrėžė, kad socialdemokratai turėjo aktyviau dalyvauti diskusijose ir siūlyti alternatyvas, o ne tik kritikuoti vyriausybės pasiūlymus.
Skvernelis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad mokesčių reforma yra sudėtingas procesas, reikalaujantis plataus politinio sutarimo ir konstruktyvaus dialogo tarp visų politinių jėgų. Jis ragino politikus ieškoti kompromisų ir bendradarbiauti siekiant geriausių sprendimų šalies gyventojams.
Istorinis kontekstas
Verta paminėti, kad Skvernelio ir Palucko santykiai politinėje arenoje niekada nebuvo itin šilti. 2016-2020 m. kadencijoje, kai Skvernelis vadovavo vyriausybei, socialdemokratai, tuomet vadovaujami Palucko, buvo opozicijoje ir ne kartą kritikavo valdančiųjų sprendimus. Ypač aštri kritika buvo jaučiama mokesčių politikos klausimais, kur socialdemokratai nuolat akcentavo socialinio teisingumo stoką.
Dabartinė mokesčių reforma, kurią inicijavo Ingridos Šimonytės vadovaujama vyriausybė, numato reikšmingus pakeitimus, įskaitant GPM tarifo keitimą, NPD formulės peržiūrą bei nekilnojamojo turto mokesčio bazės plėtimą. Šie pakeitimai sukėlė karštas diskusijas tarp politinių jėgų.
Palucko atsakas
Reaguodamas į Skvernelio kritiką, LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas savo socialinio tinklo paskyroje nurodė, kad socialdemokratai pateikė net 47 pasiūlymus mokesčių reformos paketui, tačiau dauguma jų buvo atmesti.
„Mūsų siūlymai buvo orientuoti į progresyvesnę mokesčių sistemą, kuri užtikrintų, kad didesnę naštą neštų turtingesni gyventojai. Deja, valdantieji pasirinko kitą kelią,” – rašė Paluckas.
Jis taip pat priminė, kad socialdemokratai buvo vienintelė parlamentinė partija, kuri dar 2021 m. pateikė alternatyvų mokesčių reformos modelį, kuriame buvo siūloma didinti kapitalo apmokestinimą ir mažinti darbo jėgos mokesčius.
Ekspertų vertinimai
Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Romas Lazutka, komentuodamas šį politinį susikirtimą, pabrėžė, kad Lietuvoje mokesčių reformos dažnai tampa politinių žaidimų įrankiu, o ne ilgalaikės ekonominės strategijos dalimi.
„Mokesčių sistema turėtų būti formuojama remiantis aiškiais principais ir ilgalaike vizija, o ne trumpalaikiais politiniais išskaičiavimais. Deja, Lietuvoje kiekviena nauja vyriausybė stengiasi įgyvendinti savo mokesčių viziją, o tai sukuria nestabilumą ir neapibrėžtumą,” – teigė profesorius.
Politinių manevrų užkulisiai
Politikos apžvalgininkai pastebi, kad Skvernelio kritika Paluckui gali būti susijusi ir su artėjančiais 2024 m. Seimo rinkimais. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos”, kuriai vadovauja Skvernelis, ir socialdemokratai konkuruoja dėl panašaus elektorato, todėl tarpusavio kritika gali būti bandymas aiškiau atskirti šių politinių jėgų pozicijas.
Politologas Tomas Janeliūnas pažymi: „Artėjant rinkimams, matysime vis daugiau tokių tarpusavio kritikos atvejų. Abi partijos bando pozicionuoti save kaip tikrąją kairiąją alternatyvą dabartinei valdžiai, todėl natūralu, kad jos stengiasi pabrėžti savo skirtumus.”
Mokesčių labirintuose: kas toliau?
Nors politikai ir toliau aiškinasi santykius, Lietuvos mokesčių sistema išlieka viena mažiausiai progresyvių Europos Sąjungoje. Mūsų šalis vis dar stipriai remiasi netiesioginiais mokesčiais, o darbo jėgos apmokestinimas išlieka santykinai aukštas. Tuo tarpu kapitalo ir turto apmokestinimas yra žemas, lyginant su ES vidurkiu.
Nepriklausomai nuo to, kas laimės politinius debatus, akivaizdu, kad Lietuvai reikia subalansuotos ir stabilios mokesčių sistemos, kuri skatintų ekonomikos augimą ir kartu mažintų socialinę nelygybę. Tačiau kol politikai renkasi trumpalaikius politinius dividendus vietoj ilgalaikių sprendimų, tikėtis esminių pokyčių sunku. Galbūt vietoj politinių kaltinimų būtų prasmingiau ieškoti bendrų sprendimų, kurie atlieptų ne partijų, o šalies gyventojų interesus. Juk mokesčių sistema pirmiausia tarnauja ne politikams, o visuomenei.