Praeities laiškas ateičiai: Vilniaus mokykloje atrastas unikalus testamentas
Vilniuje, vienoje iš sostinės mokyklų, buvo atrastas unikalus radinys – mokinių paliktas testamentas, kuris buvo užkastas prieš daugiau nei pusę amžiaus. Šis dokumentas buvo rastas atliekant mokyklos teritorijos renovacijos darbus.
Testamentas, parašytas 1960-aisiais metais, atskleidžia to meto mokinių svajones, lūkesčius ir kasdienio gyvenimo detales. Jame mokiniai rašė apie savo viltis dėl ateities, aprašė savo kasdienybę ir netgi paliko keletą prognozių, kaip, jų manymu, atrodys pasaulis po 50 metų.
Netikėtas atradimas renovacijos metu
Dokumentas buvo užkastas metalinėje dėžutėje, kuri puikiai išsilaikė per visus šiuos metus. Kaip paaiškėjo vėliau, dėžutė buvo pagaminta iš nerūdijančio plieno, kuris tuo metu Sovietų Sąjungoje buvo naudojamas strateginėms pramonės šakoms. Pasak mokyklos direktoriaus Gintaro Kazlausko, dėžutė buvo atrasta visiškai atsitiktinai: „Darbininkai kasė tranšėją naujiems komunikacijų tinklams, kai vienas jų pastebėjo kažką blizgančio. Iš pradžių manė, kad tai tiesiog metalo gabalas, tačiau ištraukus paaiškėjo, kad tai kruopščiai užsandarinta kapsulė„.
Laiko kapsulės turinys
Atidarius dėžutę, joje buvo rastas ne tik rankraštinis testamentas, bet ir kiti artefaktai: keletas to meto nuotraukų, mokyklos laikraščio egzempliorius, pionierių kaklaraiščio fragmentas ir net 1960 metų moneta. Ypač įdomios pasirodė mokinių prognozės apie ateitį – jie numatė, kad 2010-aisiais žmonės skraidys į kosmosą kaip į ekskursijas, mokyklose nebeliks knygų, o jas pakeis „elektroniniai ekranai”, bei kad Lietuva taps „laisva šalimi”.
„Stebina, kiek daug jie atspėjo, nors ir kitokia forma nei įsivaizdavo„, – sako istorikė dr. Jūratė Kaminskienė, kuri buvo pakviesta įvertinti radinį. „Šiandien mes tikrai turime elektroninius ekranus vietoj kai kurių knygų, o Lietuva iš tiesų tapo nepriklausoma valstybe, nors vargu ar tie vaikai galėjo įsivaizduoti tikrąjį kelią į laisvę„.
Praeities balsai
Tarp testamento autorių buvo identifikuoti keli asmenys, kurie šiandien yra garbaus amžiaus. Vienas jų – 76-erių Vytautas Petraitis, buvęs inžinierius, kuris prisimena testamento rašymo dieną: „Mūsų mokytoja Aldona pasiūlė šią idėją po to, kai perskaitė apie panašią iniciatyvą JAV. Mes buvome labai entuziastingi. Pamenu, kaip ilgai galvojome, ką parašyti, kad atrodytume protingi ateities kartoms„.
Dokumente atsispindi ir to meto politinis kontekstas – nors tiesioginės kritikos sovietinei santvarkai nėra (tai būtų buvę pavojinga), tačiau subtiliai užsimenama apie viltį, kad ateityje „visi žmonės galės laisvai keliauti ir kalbėti„.
Laiko tiltas: praeitis susitinka su dabartimi
Šis atradimas sukėlė didelį susidomėjimą ne tik mokyklos bendruomenėje, bet ir plačiau visuomenėje. Tai puikus priminimas apie praeities ir dabarties ryšį, taip pat apie tai, kaip svarbu išsaugoti istorinius dokumentus ateities kartoms. Mokyklos administracija svarsto galimybę inicijuoti naują projektą, kuriame dabartiniai mokiniai galėtų palikti savo žinutes ateičiai, taip tęsiant šią gražią tradiciją.
Nacionalinis muziejus jau pareiškė norą eksponuoti šį radinį specialioje parodoje „Sovietmečio vaikai: svajonės už geležinės uždangos„, kuri bus atidaryta kitą mėnesį. Tuo tarpu mokykla planuoja sukurti skaitmeninį testamento variantą, kuris būtų prieinamas visiems besidomintiems.
Šis netikėtas radinys mums primena, kad nepaisant besikeičiančių laikų ir technologijų, žmogiškosios viltys, svajonės ir smalsumas išlieka. Praeities mokinių žinutės ataidi laiko koridoriais, kviesdamos mus ne tik pažvelgti atgal, bet ir susimąstyti, kokį testamentą mes patys paliekame ateities kartoms. Galbūt po 50 metų kažkas ras mūsų dienos žinutes ir stebėsis, kaip tiksliai arba klaidingai mes įsivaizdavome jų pasaulį.