ES planuoja sankcionuoti „šešėlinį laivyną” – taikinyje 200 Rusijos naudojamų laivų
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad Europos Sąjunga planuoja įvesti papildomas sankcijas 200 laivų, priklausančių vadinamajam „šešėliniam laivynui”. Šis sprendimas yra dalis 17-ojo sankcijų paketo, skirto Rusijai. Prezidentas pabrėžė, kad šios priemonės yra būtinos siekiant užkirsti kelią sankcijų apėjimui ir užtikrinti, kad Rusija negalėtų naudotis šiais laivais savo ekonominei veiklai.
„Šešėlinis laivynas” – tai laivai, kurie naudojami Rusijos naftos ir kitų prekių transportavimui, apeinant tarptautines sankcijas. Dažniausiai šie laivai priklauso įmonėms, registruotoms trečiosiose šalyse, o jų savininkystės struktūra specialiai sukurta taip, kad būtų sunku nustatyti tikruosius savininkus.
Anot ekspertų, po 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusios plataus masto invazijos į Ukrainą, Rusija ženkliai išplėtė savo „šešėlinį laivyną”, įsigydama senus tanklaivius ir kitus krovininius laivus iš įvairių šalių. Daugelis šių laivų yra seni, neatitinkantys šiuolaikinių saugumo standartų, ir kelia didelę grėsmę jūrų ekosistemai.
Sankcijų mechanizmas ir laukiamas poveikis
Naujosios sankcijos reikš, kad sankcionuotiems laivams bus uždrausta įplaukti į ES uostus, jie negalės gauti draudimo paslaugų iš ES įmonių, taip pat bus ribojamos kitos su jų veikla susijusios paslaugos.
Europos Komisijos duomenimis, šiuo metu „šešėlinį laivyną” sudaro apie 600 laivų, tad 200 laivų sankcionavimas būtų reikšmingas smūgis Rusijos galimybėms apeiti sankcijas.
Nausėda taip pat pažymėjo, kad sankcijos yra svarbus įrankis spaudžiant Rusiją ir siekiant sustabdyti jos agresiją Ukrainoje. Be to, prezidentas išreiškė viltį, kad šios priemonės padės sustiprinti Europos Sąjungos vienybę ir solidarumą šiuo sudėtingu laikotarpiu.
Rusijos atsakas ir adaptacija
Rusija jau ne kartą įrodė sugebanti prisitaikyti prie Vakarų sankcijų. Po naftos kainų lubų įvedimo 2022 m. pabaigoje, Maskva perorganizavo savo eksporto logistiką, pasitelkdama „šešėlinį laivyną” ir draugiškas šalis tarpininkes, tokias kaip Indija ar Kinija.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, komentuodamas ankstesnius sankcijų paketus, teigė, kad Rusija „visada randa alternatyvius sprendimus” ir kad sankcijos esą daro daugiau žalos pačioms Vakarų šalims.
Tačiau ekonominiai duomenys rodo, kad sankcijos vis dėlto daro poveikį – Rusijos naftos ir dujų pajamos 2023 m. sumažėjo apie 24%, palyginti su 2022 m., o eksporto kaštai išaugo.
Jūrų horizonte – ne tik sankcijos
Kova su „šešėliniu laivynu” – tik viena iš daugelio fronto linijų ekonominiame kare tarp Vakarų ir Rusijos. Nors sankcijos nėra stebuklinga priemonė, galinčia akimirksniu sustabdyti karą, jos yra ilgalaikis įrankis, kurio poveikis kaupiasi ir stiprėja laikui bėgant.
Šis 17-asis sankcijų paketas liudija, kad Europos Sąjunga išlieka pasiryžusi toliau spausti Rusiją ekonomiškai. Tačiau, kaip pažymi tarptautinių santykių ekspertai, sankcijų efektyvumas priklauso ne tik nuo jų apimties, bet ir nuo vykdymo užtikrinimo bei tarptautinio bendradarbiavimo.
Ar 200 laivų sankcionavimas taps reikšmingu posūkio tašku, ar tik dar vienu žingsniu ilgame sankcijų maratone – parodys laikas. Tačiau aišku viena: kol Rusijos tankai teberieda Ukrainos žeme, ekonominės sankcijos išliks vienu pagrindinių Vakarų ginklų šiame konflikte, o jūrų keliai ir toliau bus viena svarbiausių kovos už sankcijų efektyvumą arenų.