Prezidentas Nausėda apie partnerystės įstatymą: svarbus visuomenės konsensusas
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė savo poziciją dėl Konstitucinio Teismo sprendimo, susijusio su partnerystės įstatymu. Prezidentas pabrėžė, kad bet koks įstatymas, įskaitant ir partnerystės, turi atitikti visuomenės konsensusą. Jis teigė, kad svarbu atsižvelgti į visuomenės nuomonę ir siekti, kad įstatymai būtų priimami remiantis plačiu sutarimu.
Nausėda taip pat pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo sprendimai yra svarbūs ir turi būti gerbiami, tačiau įstatymų leidėjai turi užtikrinti, kad įstatymai atitiktų visuomenės lūkesčius ir vertybes. Prezidentas ragino dialogą ir diskusijas, siekiant rasti sprendimus, kurie būtų priimtini daugumai visuomenės.
Konstitucinio Teismo sprendimo kontekstas
Konstitucinis Teismas 2023 m. gruodžio mėnesį paskelbė išvadą, kurioje nurodė, kad dabartinis teisinis reguliavimas, nesuteikiantis tos pačios lyties poroms galimybės įteisinti savo santykius, prieštarauja Konstitucijai. Teismas pabrėžė, kad valstybė turi pareigą užtikrinti žmogaus orumo apsaugą ir nediskriminaciją.
Šis sprendimas sukėlė platų visuomenės rezonansą ir paskatino aktyvias diskusijas tarp skirtingų visuomenės grupių. Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai šiuo klausimu yra pasidalinę – 2023 m. atliktos apklausos duomenimis, apie 30% gyventojų palaiko tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimą, 55% yra prieš, o likusieji neturi aiškios nuomonės.
Prezidento pozicijos detalizavimas
Kalbėdamas spaudos konferencijoje Prezidentūroje, G. Nausėda patikslino savo poziciją: „Konstitucinio Teismo sprendimas yra reikšmingas, tačiau įstatymų leidėjai turi rasti tokį sprendimą, kuris atitiktų ne tik teisinę logiką, bet ir visuomenės lūkesčius. Mūsų visuomenė turi subręsti pokyčiams, o tai reikalauja laiko ir nuoseklaus dialogo.”
Prezidentas taip pat priminė, kad 2021 m. Seime jau buvo svarstomas partnerystės įstatymo projektas, kuris nesulaukė pakankamo palaikymo. „Tai rodo, kad turime ieškoti kompromisų ir platesnio sutarimo”, – teigė šalies vadovas.
Politinių jėgų reakcijos
Seimo valdančiosios daugumos atstovai į prezidento poziciją reagavo nevienareikšmiškai. Konservatorių frakcijos nariai pabrėžė būtinybę vykdyti Konstitucinio Teismo sprendimą, o Laisvės partijos atstovai pasisakė už greitesnį partnerystės įstatymo priėmimą.
Tuo tarpu opozicijos atstovai, ypač Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos” nariai, palaikė prezidento poziciją dėl platesnio visuomenės sutarimo poreikio.
Politologų vertinimu, prezidento pozicija atspindi jo siekį išlaikyti balansą tarp skirtingų visuomenės grupių interesų, ypač artėjant 2024 m. prezidento rinkimams.
Tarp teisės ir tradicijos: kur link juda Lietuva?
Partnerystės klausimas Lietuvoje tapo ne tik teisinio reguliavimo, bet ir vertybinių nuostatų išbandymu. Europos kontekste Lietuva išlieka viena iš nedaugelio ES valstybių, kuriose tos pačios lyties asmenų santykiai neturi jokio teisinio pripažinimo.
Lietuvos bažnyčios atstovai ne kartą yra išreiškę susirūpinimą dėl tradicinės šeimos sampratos pokyčių, o pilietinės visuomenės organizacijos pabrėžia žmogaus teisių apsaugos svarbą.
Prezidento G. Nausėdos pozicija šiame kontekste atspindi sudėtingą balansavimą tarp Konstitucinio Teismo sprendimo įgyvendinimo ir visuomenės nuomonės paisymo. Nors teisinis imperatyvas yra aiškus, socialinis konsensusas dar nėra pasiektas, o tai kelia iššūkių įstatymų leidėjams.
Artimiausiuose Seimo posėdžiuose bus svarstomas naujas partnerystės įstatymo projektas, kurio likimas priklausys nuo parlamentarų gebėjimo rasti kompromisą, atliepiantį tiek teisinius reikalavimus, tiek visuomenės lūkesčius. Tuo tarpu prezidentas išlieka nuoseklus savo pozicijoje – įstatymai turi atspindėti ne tik teisines normas, bet ir visuomenės pasirengimą pokyčiams.
Kryžkelėje tarp teisės ir visuomenės pulso
Partnerystės klausimas Lietuvoje tapo savotišku lakmuso popierėliu, atskleidžiančiu mūsų visuomenės brandą ir gebėjimą derinti skirtingus interesus. Prezidento G. Nausėdos pozicija, pabrėžianti visuomenės konsensuso svarbą, atspindi platesnį iššūkį – kaip suderinti teisės viršenybės principą su demokratine dauguma. Šioje įtampoje formuojasi šiuolaikinė Lietuvos tapatybė – valstybės, kuri vienu metu siekia išlaikyti savo tradicijas ir vertybinį stuburą, bet kartu neatsilieka nuo Europos teisinės minties raidos. Galbūt būtent tokiuose sudėtinguose klausimuose ir atsiskleidžia tikroji demokratijos esmė – ne greiti ir populiarūs sprendimai, bet kantrus dialogas, ieškant kelio, kuriuo galėtų eiti visa visuomenė, neprarasdama nei savo vertybių, nei pagarbos žmogaus orumui.