Prezidentas G. Nausėda atsisako komentuoti VSD išvadą apie R. Žemaitaitį
Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda toliau nekomentuoja Valstybės saugumo departamento (VSD) išvados apie Seimo narį Remigijų Žemaitaitį. Prezidentas teigia, kad šiuo klausimu neatsakys, nes tai yra jautri tema, susijusi su nacionaliniu saugumu. Nausėda pabrėžė, kad tokios informacijos atskleidimas gali pakenkti tyrimui ar pažeisti asmenų teises.
Prezidentas taip pat pridūrė, kad VSD išvados yra konfidencialios ir jų turinys nėra viešai skelbiamas. Šis klausimas sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio, tačiau Prezidentūra laikosi pozicijos, kad tokie klausimai turi būti sprendžiami atsakingai ir laikantis teisės aktų.
Kontekstas ir ankstesni įvykiai
Visą šią situaciją sukomplikavo tai, kad R. Žemaitaitis, buvęs „Tvarkos ir teisingumo” partijos pirmininkas, o dabar „Nemuno aušros” lyderis, anksčiau buvo įvardijamas kaip turintis ryšių su Rusijos ir Baltarusijos verslo subjektais. 2023 m. pabaigoje VSD pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) išvadą, kurioje, kaip teigiama neoficialiuose šaltiniuose, buvo paminėti galimi Žemaitaičio ryšiai su užsienio žvalgybomis.
Pats Žemaitaitis kategoriškai neigia bet kokius kaltinimus ir teigia, kad tai yra politinis susidorojimas. Jis viešai kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti VSD išvadą neteisėta ir pažeidžiančia jo, kaip Seimo nario, teises.
Teisinis aspektas
Lietuvos įstatymai numato, kad VSD išvados yra slaptos, o jų atskleidimas be specialaus leidimo gali būti laikomas nusikaltimu. Pagal Žvalgybos įstatymą, tokia informacija gali būti atskleista tik konkrečioms institucijoms ir tik tiek, kiek tai būtina nacionalinio saugumo interesams užtikrinti.
Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas anksčiau yra patvirtinęs, kad komitetas gavo VSD išvadą, tačiau detalių nekomentavo. Jis tik pažymėjo, kad „komitetas imsis visų būtinų veiksmų, kad užtikrintų nacionalinio saugumo interesus”.
Politinė įtampa
Šis klausimas sukėlė didelę politinę įtampą Seime. Opozicijos atstovai kaltina valdančiuosius bandymu nutildyti politinius oponentus, o valdantieji teigia, kad nacionalinio saugumo klausimai negali būti politizuojami.
Politologė Rima Urbonaitė, komentuodama situaciją, teigė: „Tokiais atvejais labai svarbu išlaikyti balansą tarp nacionalinio saugumo interesų ir demokratinių procesų skaidrumo. Visuomenė turi teisę žinoti, jei išties yra rimtų grėsmių, tačiau kartu būtina užtikrinti, kad nebūtų pažeista nekaltumo prezumpcija.”
Tarp paslapties ir viešumo: demokratijos išbandymas
Prezidento G. Nausėdos pozicija šiuo klausimu atspindi platesnę dilemą, su kuria susiduria demokratinės valstybės: kaip suderinti nacionalinio saugumo interesus su visuomenės teise žinoti. Panašios situacijos Lietuvoje jau buvo – prisiminkime 2018 m. kilusį skandalą dėl tuometinio Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių su Rusijos energetikos atstovais.
Kiekviena tokia situacija tampa savotišku demokratijos brandos testu. Kai valstybės institucijos veikia uždarai, visuomenėje kyla nepasitikėjimas, tačiau perteklinis atvirumas gali pakenkti nacionaliniam saugumui. Šioje įtampoje gimsta nauja politinė kultūra, kurioje tiek politikai, tiek visuomenė mokosi gyventi su „žinojimo riba” – riba, kurios peržengimas gali kainuoti daugiau nei nežinojimas.
Kol R. Žemaitaičio byla tęsiasi, ji primena, kad demokratija nėra lengvas kelias – tai nuolatinis balansavimas tarp skaidrumo ir saugumo, tarp žodžio laisvės ir atsakomybės, tarp teisės žinoti ir pareigos saugoti.