Prezidentas įspėja dėl „penktosios kolonos” grėsmių nacionaliniam saugumui
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė susirūpinimą dėl vadinamosios „penktosios kolonos” veiklos šalyje. Jis teigia, kad šios grupės kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir gali būti naudojamos išorės jėgų destabilizuoti situaciją Lietuvoje. Prezidentas pabrėžė, kad būtina stiprinti visuomenės atsparumą ir užtikrinti, jog valstybės institucijos būtų pasirengusios reaguoti į galimas grėsmes.
Nausėda taip pat atkreipė dėmesį į informacinio karo pavojus, kurie gali būti naudojami siekiant paveikti visuomenės nuomonę ir kurstyti nesantaiką. Jis ragina stiprinti žiniasklaidos atsparumą dezinformacijai ir skatinti kritinį mąstymą visuomenėje.
Prezidentas pabrėžė, kad svarbu išlaikyti vienybę ir bendradarbiavimą tarp visų valstybės institucijų, siekiant užtikrinti šalies saugumą. Jis taip pat paragino piliečius būti budrius ir atsakingus, kad būtų išvengta galimų grėsmių nacionaliniam saugumui.
Istorinė sąvokos kilmė ir šiuolaikinės apraiškos
Terminas „penktoji kolona” kilęs iš Ispanijos pilietinio karo laikų, kai generolas Emilio Mola 1936 m. pareiškė, kad keturios jo kariuomenės kolonos artėja prie Madrido, o penktoji kolona – tai slapti jo rėmėjai pačiame mieste. Šiandien šis terminas vartojamas apibūdinti grupėms ar asmenims, kurie veikia valstybės viduje, bet tarnauja priešiškos užsienio valstybės interesams.
Lietuvos kontekste prezidento įspėjimai ypač aktualūs atsižvelgiant į geopolitinę padėtį – Rusijos karą Ukrainoje ir nuolatinius bandymus daryti įtaką Baltijos šalių vidaus politikai. Valstybės saugumo departamento (VSD) metinėse grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitose ne kartą minėta, kad Rusija ir Baltarusija aktyviai vykdo informacines operacijas, nukreiptas prieš Lietuvą.
Konkrečios priemonės ir ekspertų vertinimai
Reaguodamas į šias grėsmes, prezidentas G. Nausėda praėjusiais metais inicijavo Nacionalinio saugumo strategijos atnaujinimą, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas informaciniam saugumui. Strategijoje numatyta:
- Stiprinti strateginės komunikacijos pajėgumus
- Didinti visuomenės atsparumą dezinformacijai
- Plėsti tarpinstitucinį bendradarbiavimą kovoje su hibridinėmis grėsmėmis
- Tobulinti teisines priemones, leidžiančias efektyviau reaguoti į priešišką veiklą
Vilniaus universiteto politologas dr. Nerijus Maliukevičius, komentuodamas prezidento pareiškimus, pabrėžė, kad „penktosios kolonos” grėsmė nėra vien teorinė. „Matome, kaip per pastaruosius metus aktyvėja dezinformacijos kampanijos, bandoma išnaudoti visuomenės susiskaldymą ir nepasitikėjimą valstybės institucijomis. Tai sistemingo darbo rezultatas, kuris gali turėti rimtų pasekmių nacionaliniam saugumui”, – teigia ekspertas.
Visuomenės vaidmuo atpažįstant grėsmes
Prezidento išsakytos mintys sulaukė ir kritikos – kai kurie politikai įspėjo, kad pernelyg platus „penktosios kolonos” apibrėžimas gali būti pavojingas demokratijai ir žodžio laisvei. Tačiau dauguma saugumo ekspertų sutinka, kad šiuolaikinėje informacinėje aplinkoje visuomenės gebėjimas atpažinti dezinformaciją tampa kritiniu nacionalinio saugumo elementu.
Krašto apsaugos ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau kelerius metus įgyvendina programas, skirtas medijų raštingumui stiprinti mokyklose. Šios iniciatyvos padeda jaunimui ugdyti kritinį mąstymą ir atpažinti nepatikimus informacijos šaltinius.
Atsparumas prasideda nuo kiekvieno
Informacinis saugumas tapo neatskiriama nacionalinio saugumo dalimi. Prezidento G. Nausėdos įspėjimai apie „penktąją koloną” atspindi platesnį supratimą, kad šiuolaikinės grėsmės dažnai yra nematomos ir veikia subtiliai, per ilgą laiką formuodamos visuomenės nuostatas.
Kaip rodo Ukrainos patirtis, visuomenės vienybė ir atsparumas dezinformacijai gali būti lemiamas veiksnys krizės akivaizdoje. Lietuvai, esančiai geopolitiškai jautrioje erdvėje, šis atsparumas tampa ne prabanga, o būtinybe. Tačiau svarbiausia suprasti, kad kova su „penktąja kolona” prasideda nuo kiekvieno piliečio gebėjimo kritiškai vertinti informaciją ir suvokti savo vaidmenį valstybės saugumo architektūroje.